I.Šimonytė interviu BNS sakė, kad Vyriausybė sieks tokios sistemos, kur „mokami mokesčiai priklauso nuo gebėjimo mokėti, o gebėjimą mokėti geriausiai atspindi gaunama pajamų suma, o ne pajamų rūšis.“
„Yra tam tikros pajamos, kurios ir pagal tarptautinę praktiką turi kažkokias specifines mokesčių išimtis, tam paprastai yra labai geri ekonominiai argumentai, bet, sakykim, skirtumas tarp savo prigimtimi panašių veiklos pajamų, ar tai darbinė veikla, ar tai kažkokia savarankiška veikla, šiuo metu, manyčiau, kad yra per didelis“, – teigė premjerė.
Apie tai šią savaitę duodama interviu BNS užsiminė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot jos, Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.
Pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbantys asmenys šiuo metu apmokestinami skirtingais tarifais. Pastaruoju atveju yra daug apmokestinimo variantų.
Remiantis „Sodros“ informacija, gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmoka, skaičiuojama nuo 90 proc. gautų pajamų, 2023 m. siekia 12,52 proc. papildomai nekaupiant pensijai, 15,52 proc. – kaupiant. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarifas siekia 6,98 proc.
Individualia veikla besiverčiantys gyventojai gali rinktis – ar kas mėnesį sumokėti 6,98 proc. PSD nuo minimalios algos siekiančią įmoką, ar kartą per metus sumokėti 6,98 proc. įmoką nuo 90 proc. gautų pajamų.
Asmenys, kurie vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, moka 8,72 proc. VSD įmoką (jei kaupia pensijai – 11,72 proc.) nuo gautų pajamų, PSD įmoka siekia 6,98 proc.
Mažųjų bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams taikomas 13,83 proc. VSD tarifas (kaupiant pensijai – 16,83 proc). PSD įmoka jiems, kaip ir anksčiau paminėtiems gyventojams, siekia 6,98 proc.
Tuo metu individualia žemės ūkio veikla besiverčiantiems asmenims, kurių Ekonominės valdos dydis yra mažesnis nei 2, VSD mokėti nereikia, jie moka tik PSD įmoką, kurios tarifas – 2,33 proc. nuo gautų pajamų. Jei EDV didesnis nei 2 ir mažesnis nei 4, taip pat kai asmuo yra pridėtinio vertės mokesčio mokėtojas, PSD siekia 6,98 proc., VSD jam mokėti nereikia.
Asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, o jų EDV yra lygus 4 ir didesnis, VSD įmokas moka. Ši įmoka siekia 12,52 proc., (jei kaupia pensijai – 15,52 proc.) nuo 90 proc. gautų pajamų, o PSD įmoka siekia 6,98 proc.
Samdomi darbuotojai apmokestinami kitaip. Jei jų metinės pajamos neviršija 60 proc. vidutinių darbo užmokesčių (VDU), jiems taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Jei jų metinių pajamų dalis viršija 60 VDU, taikomas 32 proc. siekiantis GPM.
Abiem atvejais PSD įmokos siekia 6,98 proc., VSD įmokos – 12,52 proc. (jei kaupia pensijai – 15,52 proc.).
Nors konkrečius tarifus įvardyti I.Šimonytė atsisakė, bet 15min kalbinti ekspertai sakė Vyriausybės vadovės įvardytą kryptį vertinantys teigiamai.
Ekspertai: dabartinė sistema – keista, sovietinė ir demotyvuojanti
Nepriklausomas mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas atkreipė dėmesį, kad tiek Lietuvos ekspertai, tiek tarptautinės institucijos jau ne pirmus metus įspėja, kad dirbančiųjų apmokestinimas Lietuvoje nėra teisingas.
„Pasaulio bankas prieš porą ar trejus metų pateikė išvadas, kuriose pasakė, kad normalioje šiuolaikinėje visuomenėje mokesčiai turi būti mokami atsižvelgiant į uždirbtų pajamų sumas, o ne į pajamų rūšis. Visiškai nereikėtų žiūrėti į teisinę formą, teisinius santykius ir iš kur atėjo pajamos“, – 15min nurodė K.Lisauskas.
Ekspertas pateikė ir pavyzdžių, kai Lietuvoje dirbantys pagal individualios veiklos pažymas ir darbo sutartis žmonės apmokestinami labai netolygiai, nors jų profesijos panašios.
„Paimkime advokatą ir prokurorą arba notarą ir teisėją. Ar jų išsilavinimas kažkuo skiriasi, ar jų darbo sudėtingumas ir rizika skiriasi? Ne. Jeigu imtume vienodą pajamų sumą, kurią uždirba vienas ir kitas, pamatytume, kad pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos gali skirtis dvigubai. Ar tai reiškia, kad prokuroras dvigubai daugiau serga negu antstolis? Arba kad turi dvigubai daugiau senų tėvų, kuriems reikia mokėti pensiją? Aišku, kad to nėra“, – svarstė mokesčių ekspertas.
Dabartinė dirbančiųjų apmokestinimo sistema yra keista ir atsinešta iš sovietmečio, be to – morališkai ir ekonomiškai atgyvenusi, pabrėžė pašnekovas. Pasak jo, Estija tokios sistemos atsisakė 2021 m., o latviai paskutinius iškraipymus panaikino 2017 m.
„Yra du baziniai mokesčių sistemos principai – vertikalus teisingumas ir horizontalus. Vertikalus yra toks, kai žmogus, kuris uždirba daug daugiau, yra pajėgus susimokėti daugiau mokesčių. Nes žmogui, kuris uždirba tūkstantį eurų, papildomas šimtas eurų reiškia labai daug. Jam tai galbūt yra išgyvenimo klausimas. Žmogui, kuris uždirba milijoną eurų, papildomas šimtas eurų nereiškia nieko. Tuo yra grindžiamas vertikalaus teisingumo ir kartais solidarumo principas“, – nurodė K.Lisauskas.
Kad tokie pokyčiai būtų reikalingi, sutiko ir turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Tai įneštų paprastumo ir teisingumo mokesčių sistemoje. Jeigu pajamos yra pakankamai nemažos, natūralu, kad mokestinis teisingumas turėtų būti toks pats. Kažkokios kritikos tokiai krypčiai negalėtų būti. Reikėtų ne išskirti tam tikras asmenų grupes, o siekti, kad mokesčių sistema būtų teisinga. Tokia veiklos formų įvairovė neigiamai prisideda tiek prie biudžeto surinkimo, tiek demotyvuoja tam tikrus dirbančiuosius“, – 15min sakė I.Genytė-Pikčienė.
Kokie iššūkiai?
Visgi ekspertai sutiko, jog iššūkių gali kelti tai, kad pokyčių nuspręsta imtis Seimo ir Vyriausybės kadencijai jau persiritus į antrą pusę.
I.Genytė-Pikčienė akcentavo, kad tai, jog tvarką nuspręsta keisti nepalankiu metu, ir yra didžiausias trūkumas.
„Kai kurioms veiklos formoms pokytis nėra palankus ir mokestinė našta didės. Tai ir kelia didžiausią įtampą. Geriausia mokestinius pokyčius daryti kadencijos pradžioje, kai dar yra įmanoma susitelkti ties ne vien palankiomis masėms iniciatyvoms, bet ir tomis, kurios yra struktūriškai reikalingos, bet ne tokios politiškai patrauklios. Šiemet turime savivaldybių rinkimus, jau prasidėjęs rinkimų ciklas. Gali būti, kad nieko ir neišeis iš šių mokestinius klausimus liečiančių iniciatyvų“, – nurodė ekspertė.
K.Lisauskas taip pat svarstė, kad pokyčių įgyvendinimas priklausys nuo dabartinės daugumos lyderių valios.
„Jei yra noro, bus ir rezultatų, laiko dar yra. Visada koks nors oponentas ras argumentų, kodėl nereikia to daryti dabar, ar tai būtų pandemija, ar karas, ar energetikos krizė. Bet kaip tuo galima pagrįsti tai, kad labai panašūs asmenys, gaunantys labai panašias pajamas, moka daugiau negu kitas? Ką tai bendro turi su energetika arba su pandemija, arba su karu? Nieko. Tiesiog reikia vieną kartą imti ir daryti“, – kalbėjo K.Lisauskas.
„Labai gaila, kad pirmais metais šita Vyriausybė nesiėmė reformos, o tik pažaidė diskusijų žaidimą, bet jeigu dabar vis dėlto tai įgyvendins, tai bus labai teigiamas poslinkis“, – pridūrė jis.
