Anot valdybos sprendimo, jie sausio 20–27 dienos dalyvaus susitikimuose su Taivano valdžios atstovais Taibėjuje.
Į Taivaną vyks devyni valdančiųjų atstovai ir keturi opozicijos: Seimo vicepirmininkai Vytautas Mitalas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Julius Sabatauskas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Algirdas Sysas, Arūnas Valinskas ir Andrius Vyšniauskas.
„Lietuvos delegacija bus pirmoji susitinkanti su naujai išrinktu Taivano prezidentu. Man atrodo, kad yra labai svarbus vizitas, kuris leistų mūsų kraštus suartinti“, – BNS sakė V. Mitalas.
Prieš šią komandiruotę balsavęs „valstietis“ Jonas Jarutis ironiškai klausė, ar dar liko Taivano rėmėjų Seime, kurie nebuvo šioje Rytų Azijos saloje.
„Galbūt reikia surinkti visus, kurie dar nebuvo, ir išsiųsti?“ – svarstė jis.
„Kaip tos komandiruotės dera su Lietuva pozicija, kurią išsakė ir užsienio reikalų ministras, kad palaikome vieningos Kinijos politiką? Čia šiek tiek yra kitaip, mano požiūriu. Seimas turi savo atskirą politiką, Vyriausybė – savo atskirą užsienio politiką?“ – stebėjosi Seimo vicepirmininkas.
Pristatydama šią komandiruotę parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad jos bendra sąmata, apmokama iš Seimo kanceliarijos biudžeto, – 3329 eurai. Tiek atsieis parlamentarų dienpinigiai ir draudimas, kitas išlaidos padengs kviečiančioji pusė, tai yra Taivanas.
„Parlamentinių ryšių plėtojimas, ekonominių, tarpžmogiškųjų ryšių plėtojimas su Indijos-Ramiojo vandenyno demokratijomis yra parlamento darbo dalis, todėl ji niekaip neprieštarauja mūsų prisiimtiems įsipareigojimams“, – atsakydama į J. Jaručio klausimus tvirtino Seimo vadovė.
Anot jos, iš tiesų Taivano rėmėjų Lietuvos parlamente yra gerokai daugiau nei sudarytoje delegacijoje.
„Matau, kad Liberalų sąjūdžio atstovų nėra šioje delegacijoje, nors parlamentinių ryšių plėtojimui su Taivanu mes taip pat pritariame ir aš taip pati neseniai ten lankiausi“, – priminė V. Čmilytė-Nielsen.
Taibėjuje ji lankėsi pernai spalį.
Seimo delegaciją formavęs konservatorius M. Maldeikis BNS sakė, kad daug parlamentarų nori Taivanui išreikšti palaikymą, todėl siekta, kad delegaciją sudarytų kuo didesnis skaičius skirtingų frakcijų atstovų, kad būtų didesnis parlamento reprezentavimas.
Pasak jo, Seimo delegacija susitiks ne tik su naujuoju Taivano prezidentu, bet ir parlamento pirmininku, premjeru.
Prezidento ir parlamento rinkimai Taivane vyksta šeštadienį. Pagrindiniu kandidatu į prezidentus laikomas Lai Ching-te (Lai Čingtė) iš valdančiosios Demokratinės pažangos partijos, pasisakantis, kad Taivanas yra suvereni valstybė. Kiti du jo varžovai pergalės atveju žada užmegzti glaudesnius ryšius su Kinija.
Kinija demokratinį ir savarankišką Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną ketina susigrąžinti, ir neleidžia kitoms šalims vienu metu pripažinti ir Pekino, ir Taibėjaus, ji siekia izoliuoti Taipėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.
2021 metais Vilniui leidus Taibėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje, šis žingsnis sukėlė Kinijos nepasitenkinimą – Pekinas buvo apribojęs santykius su Vilniumi, blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Vėliau dvišalė prekyba ėmė atsigauti.
