„Kodėl ne Visagino, Ignalinos ar kitas (rajonas – BNS)? Kaip mes ir anksčiau kalbėjome, pirmiausia reikia įvertinti visus aspektus, pirmiausia geologinius, kur padėtos radioaktyvios medžiagos tikrai galėtų amžiams likti ir tai būtų saugi vieta, ir žmonės, ateities kartos neturėtų pergyventi, kad turime nesaugias vietas“, – LRT radijui penktadienį sakė Linas Baužys.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Čyžienė sako, kad vieta atliekynui bus renkama pagal geologinius bei tektoninius parametrus, taip pat įvertinant būsimų statinių stabilumą giluminiuose sluoksniuose bei atliekų izoliaciją nuo geologinės aplinkos.
„Mes turime pirmiausia išrinkti saugiausią, tinkamiausią vietą. Radioaktyvių atliekų laikymas (saugyklose – BNS) yra tik laikinas sprendimas, o vis tik saugiausias pasaulyje būdas yra būtent giluminis atliekynas“, – LRT radijui sakė J.Čyžienė.
Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, jau atlikus tyrimus bei įvertinus vietų geologinį tinkamumą, saugos, aplinkos apsaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus.
Jam šiuo metu yra atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose savivaldybėse. Daugiausia potencialių atliekyno vietų atrinkta pietvakarių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje.
Pasak J.Čyžienės, dalies anksčiau atrinktų teritorijų buvo atsisakyta įvertinus informaciją apie jų geologines savybes.
IAE vadovas L.Baužys pabrėžė, kad dabar yra tik būsimo atliekyno vietos atrankos proceso pradžia, o apie kiekvieną projekto etapą bus skelbiama viešai.
„Sprendimas tikrai nebus vykdomas už uždarų durų. Sprendimas, koks jis bebūtų, jis bus tariantis su tomis pačiomis savivaldybėmis“, – teigė L.Baužys.
Vienos potencialių atliekyno vietų – Kazlų Rūdos – meras Mantas Varaška bei kiti politikai šią savaitę svarstė, jog tinkamiausia vieta tokiam objektui būtų Visagino savivaldybė, kur ir veikia IAE. Jie, be to, teigė vietos atrankos procese pasigendantys skaidrumo, ragino institucijas numatyti milijoninę kompensaciją regionui, kuriame bus nuspręsta statyti objektą.
Savo ruožtu, M.Varaška penktadienį pabrėžė, kad nei Kazlų Rūdos savivaldybė, nei savivaldybių asociacija nesako, kad branduolinės atliekos neturėtų būti saugomos Lietuvoje.
Jis kartojo pasigendantis skaidrumo, atvirumo ir aiškumo vietos atrankos procese, taip pat neaišku, kaip buvo atrinktos 77 teritorijos iš pirminio 110 vietų sąrašo. Pasak mero, tai buvo padaryta neatlikus išsamių tyrimų.
„Kas yra tie ekspertai, kurie čia tiria ir analizuoja Lietuvos vietoves, kaip tai yra daroma, kokiu pagrindu buvo atmestos pirmos trisdešimt kelios vietos, ar buvo atlikti geologiniai tyrimai, išsamūs, konkretūs gręžiniai, pavyzdžiui (ištirti – BNS), ar seismologiniai tyrimai. Pabrėžiu – konkretūs, realūs tyrimai, o ne remiamasi abstrakčiais žemėlapiais. Jeigu buvo atlikti tokie tyrimai, kur jų medžiaga“, – LRT radijui penktadienį sakė M.Varaška.
Kazlų Rūdos meras ragino aktyviau įsitraukti Vyriausybę informuojant visuomenę apie būsimo atliekyno projektą ir jo vietą.
„Raginame, reikalaujame toliau ne direktorių, o politikus, energetikos ministrą, Vyriausybės vadovą viešinti visą informaciją, kuri yra su tuo susijusi“, – teigė M.Varaška.
Ilgaamžės radioaktyviosios nuo 2009 metų neveikiančios IAE, kurią planuojama uždaryti iki 2038-ųjų, atliekos dabar saugomos laikinose saugyklose. Vėliau jos bus perkeliamos į giluminį atliekyną.
Jo statybas planuojama užbaigti iki 2068 metų.
