Tačiau „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pažymi, kad Airijos sėkmė sumažinus mokesčius atėjo labiau dėl pritrauktų investicijų nei iš šešėlio ištrauktų pinigų, lietuvių mokesčių mokėjimo kultūra prastesnė nei Airijoje, o ši ir kitos priežastys trukdytų pakartoti Airijos sėkmę.
Puslapyje idejalietuvai.lt buvo pasiūlyta drastiškai sumažinti mokesčius, kaip tai kažkada padarė Airija, kuriai taip pavyko iš šešėlio ištraukti ir į biudžetą surinkti daug daugiau pinigų.
LLRI prezidentas Ž.Šilėnas sako, kad mokesčius bet kuriuo atveju reikia mažinti, nes jie ir taip esą dideli.
„Vienu procentu sumažinus tarifą nereiškia, kad vienu procentu sumažėtų įplaukos, jos gali netgi padidėti. Viskas priklauso nuo to, kiek veiklos legalizuotųsi – čia yra vienas šaltinis. Antras – kiek dėl mokesčių sumažinimo pagyvėtų ekonomika.
Tačiau scenarijus, kai sumažėjus mokesčių tarifui padidėja arba bent jau nesumažėja pajamos, tikrai ne vienoje šalyje yra buvęs“, – teigia pašnekovas.
Savo ruožtu R.Grajauskas pabrėžia – tam, kad Airijos scenarijus suveiktų, Lietuvoje trūksta kai kurių elementų, be to, Airijoje mokesčių mažėjimo šuolis buvo iš labai didelių, o Lietuvoje ne visi yra tokie dideli, todėl ir erdvės tokį poveikį pasiekti yra mažiau.
Mažesni mokesčiai galėtų traukti pinigus iš šešėlio
Pasak Ž.Šilėno, Lietuvoje pelno mokesčio apskritai būtų galima atsisakyti be didelių praradimų. Jo teigimu, pinigus per pajamų mokestį ar dividendų apmokestinimą reikia apmokestinti tada, kai žmonės juos išsimoka, o ne palieka įmonėje.
„Kalbant apie pajamų mokestį, galima sakyti, kad jis yra santykinai nedidelis, tačiau „Sodros“ įmoka yra labai didelė, o sudėjus viską, darbo vieta yra apmokestinama beveik 40 proc. Įmokų arba mokesčių sumažinimas šioje vietoje visų pirma reikštų didesnes pajamas žmonėms, ir jau vien dėl to tai būtų verta daryti, net jei sumažėtų pajamos į biudžetą, bet jaučiame, kad, pavyzdžiui, darbo rinkoje yra nemažas šešėlis.
Prieš porą metų atlikome tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad iki penktadalio darbo rinkos gali būti šešėlyje. Kita vertus, Lietuvoje yra per 100 tūkst. žmonių, kurie gauna mažiau nei minimalią algą, kas leidžia įtarti, jog dalis jų uždirba daugiau, tačiau skirtumą gauna vokelyje. Tikėtina, dalis šių pajamų, sumažinus mokesčius, legalizuotųsi“, – tikina Ž.Šilėnas.
Kalbant apie vartojimo mokesčius (PVM ir akcizus), pašnekovo teigimu, aukštų akcizų ar PVM tarifų pasekmės matomos, kai žmonės, užuot apsipirkinėję Lietuvoje, apsiperka Latvijoje arba Lenkijoje.
„Už tuos apsipirkimus visi mokesčiai pasilieka tose kitose šalyse. Būtų galima skaičiuoti, kiek šiuos mokesčius būtų galima sumažinti, bet čia tikrai yra akivaizdus mechanizmas, kad, aukštai užkėlus mokestį, žmonės pasirenka pakaitalus arba pirkimą kitose šalyse“, – kalba Ž.Šilėnas.
Esminį impulsą davė ne iš šešėlio ištraukti pinigai
Ekonomistas R.Grajauskas pabrėžia, kad Airijoje mokesčių sumažinimas labai smarkiai suveikė pirmiausia todėl, kad buvo labai didelis.
„Nedideli sumažinimai neišskiria valstybės iš kitų, ir poveikio nėra. Airijoje sumažinimas buvo labai didelis, kurio pagrindinis poveikis buvo labai stiprus užsienio investicijų pritraukimas, tarptautinių įmonių, kurios steigė būstines, atėjimą, o tai suteikė postūmį ekonomikos augimui.
Galima tik iš dalies sutikti, kad mažesni mokesčiai leistų sumažinti šešėlį, nes iš tiesų pagrindinė šešėlio priežastis yra ta, kad žmonės galvoja, jog sumokami mokesčiai nėra tinkamai panaudojami. Taigi net jei mokesčiai būtų mažesni, bet nepasikeistų jų panaudojimas arba korupcijos lygis, tai nepanaikintų šešėlio“, – sako R. Grajauskas.
Ekonomistas taip pat pažymi, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, pelno mokestis ir taip yra ganėtinai mažas – tik 15 proc. Airijoje jis buvo sumažintas nuo daugiau nei 40 iki 12,5 proc., taigi tiek drastiškai, kaip Airijoje, sumažinti kai kuriuos mokesčius tiesiog nėra erdvės. „Didesnį poveikį galbūt galėtų padaryti darbo jėgos apmokestinimo sumažinimas, bet turbūt per pusę nenurėšime visų darbo mokesčių, nes tiesiog nebeturėsime iš ko mokėti socialinės paramos ir kitų išmokų“, – teigia jis.
Lietuvio sąmonėje – mokesčių nemokėjimo kultūra?
Pasak R.Grajausko, nuo Airijos sėkmės scenarijaus mus atitolina ir tam tikri kultūriniai skirtumai.
„Dar nuo sovietmečio Lietuvoje yra įsišaknijusi kultūra, kad slėpti ar netgi vogti iš valstybės nėra blogai, o netgi iš dalies racionalu, jei niekas nekontroliuoja. Todėl net ir sumažinus mokesčius, jei žmonės galėtų jų nemokėti, nemokėtų. Čia jau yra kontrolės klausimas. Kaip rodo ir apklausos, didžioji dalis mokesčių nemokančių žmonių Lietuvoje galvoja, kad niekas jų už tai nepagaus. Todėl dėl šešėlio būčiau skeptiškas“, – aiškina R.Grajauskas.
Savo ruožtu Ž.Šilėnas pasiremia kitais tyrimais ir tikina, jog vadinamoji mokesčių moralė (kiek žmonės linkę slėpti/mokėti mokesčius) yra veiksnys, egzistuojantis visose šalyse.
„Netgi Skandinavijoje yra dalis žmonių, kurie mokesčių nemoka, juos slepia. Tačiau mokesčių dydis yra 2–3 kartus svarbesnis veiksnys nei mokesčių moralė. Paprastai tariant, skirtumų tarp Lietuvos ir Airijos yra, bet, spėju, sumažinus mokesčių tarifus, poveikis būtų panašus – dalis pajamų tikrai legalizuotųsi“, – sako jis.
