Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) prašymu Lietuvos bankas išnagrinėjo trijų didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų duomenis ir atskleidžia iki šiol neskelbtą statistiką – kaip keitėsi namų ūkių indėlių apimtis, priklausomai nuo asmenų amžiaus, jų pajamų ir miesto.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius Seimo biudžeto ir finansų komitete (BFK) teigė, kad per pandemiją dėl padidėjusio taupymo stebėtas didžiulis indėlių prieaugis – įmonės sukaupė 3 mlrd. eurų daugiau, o gyventojai – per 4 mlrd. eurų daugiau.
„Pajamos nemažėjo, o išlaidos mažėjo pakankamai daug tiek dėl kelionių, tiek dėl kuro, tiek dėl automobilių neįsigijimo. Neišleidžiant pinigų importuojamoms prekėms, pinigai išliko Lietuvoje“, – sakė ekspertas.
Jis priminė, kad Statistikos departamento atliekamos apklausos atskleidė ir tai, kad ta dalis gyventojų, kuri atsakė sutaupiusi daug, per pandemiją išliko aukščiausia istorijoje.
„Jei anksčiau tokių buvo apie 1 proc., tai pandemijos metu išaugo iki 3–4 proc.“, – teigė Lietuvos banko atstovas.
Kiek santaupų turi skirtingo amžiaus gyventojai?
Lietuvos banko analizė parodė, kad vidutinė viename banke laikomų indėlių suma nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. padidėjo 20 proc., o vidutinis indėlis pasiekė 5148 eurų.
Vidutinės viename banke laikomų indėlių sumos augimas buvo matyti visose amžiaus grupėse, tačiau santykinai labiausiai – 40 proc., augo 18–25 m. asmenų indėliai. Antroje vietoje – 26–35 metų asmenų grupė, kurios indėliai augo 28 proc.
Nors ir sparčiausiai augino santaupas, 18–25 m. gyventojais vis dar atsilieka nuo kitų amžiaus grupių pagal vidutinio laikomo indėlio dydį – jis per pandemiją padidėjo nuo 1095 eurų iki 1533 eurų. 26–35 metų amžiaus gyventojų indėlis padidėjo nuo 2996 eurų iki 3832 eurai
O didžiausius indėlius laiko 51–64 amžiaus asmenys – jų indėlis per pandemiją padidėjo nuo 5792 eurų iki 6895 eurų.
Daugiau nei 65 metus turintys gyventojai vidutiniškai laiko 6161 eurų dydžio indėlį.
Tiesa, Seimo narys Andrius Palionis teiravosi, ar į šiuos duomenis įskaičiuoti ir gyventojų gaunami atlyginimai, tačiau Lietuvos banko atstovas tvirtino, kad tokių duomenų nerenkama.
Labiausiai augo vidurinės klasės santaupos
Vertinant indėlių pasiskirstymą pagal vidutines indėlininkų neto pajamas 2020 metais, santykinai labiausiai išaugo banke laikomų indėlių suma tų asmenų, kurie gavo 1–2 tūkst. eurų (28 proc.).
„Galime teigti, kad būtent vidurinioji klasė pandemijos metu sugebėjo sutaupyti daugiausiai“, – pastebėjo Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.
1–1,5 tūkst. eurų per mėnesį gaunantys gyventojai vidutiniškai sukaupę 7057 eurus siekiančių indėlių, o 1,5–2 tūkst. eurų pajamų turintys gyventojai – 10 tūkst. eurų. Beje, tokių indėlininkų yra daugiausiai.
Mažiausias augimas buvo tarp gavusių mažiausias (15 proc.) ir didžiausias pajamas (18 proc.).
Pažiūrėjus pagal didmiesčius, labiausiai augo kauniečių kaupiami indėliai – 21 proc., tačiau Kaune miesto gyventojų vidutinis indėlius siekia 5862 eurus ir atsilieka nuo vilniečių, kurių vidutinės santaupos – 8261 euro.
| Indėlių suma, mln. Eur | Apklaustuose bankuose indėlius turinčių asmenų suma, tūkst. vnt. | Vidutinė viename banke vieno asmens laikomų indėlių suma | |||||
| Suma, Eur | Pokytis, proc. | ||||||
| 2020-04-30 | 2021-04-30 | 2020-04-30 | 2021-04-30 | 2020-04-30 | 2021-04-30 | ||
| Iš viso | 12 884 | 15 477 | 3 000 | 3 006 | 4 295 | 5 148 | 20 |
| Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes | |||||||
| Iki 18 | 60 | 80 | 88 | 100 | 676 | 803 | 19 |
| 18–25 | 291 | 403 | 265 | 263 | 1 095 | 1 533 | 40 |
| 26–35 | 1 485 | 1 904 | 496 | 497 | 2 996 | 3 832 | 28 |
| 36–50 | 3 229 | 3 920 | 744 | 742 | 4 340 | 5 285 | 22 |
| 51–64 | 4 071 | 4 843 | 703 | 702 | 5 792 | 6 895 | 19 |
| 65 ir daugiau | 3 749 | 4 326 | 704 | 702 | 5 325 | 6 161 | 16 |
| Pasiskirstymas pagal vidutines mėnesio pajamas 2020 metais, Eur | |||||||
| iki 500 | 4 335 | 4 980 | 1 671 | 1 672 | 2 594 | 2 979 | 15 |
| 501–800 | 1 837 | 2 213 | 442 | 442 | 4 161 | 5 009 | 20 |
| 801–1 000 | 903 | 1 133 | 203 | 204 | 4 448 | 5 565 | 25 |
| 1 001–1 500 | 1 670 | 2 136 | 302 | 303 | 5 520 | 7 057 | 28 |
| 1 501–2 000 | 911 | 1 165 | 115 | 115 | 7 940 | 10 143 | 28 |
| 2 001–3 000 | 909 | 1 145 | 74 | 74 | 12 243 | 15 401 | 26 |
| 3 001–5 000 | 662 | 803 | 32 | 32 | 20 498 | 24 767 | 21 |
| 5 001–10 000 | 429 | 506 | 13 | 13 | 33 112 | 38 934 | 18 |
| per 10 000 | 736 | 886 | 6 | 6 | 118 485 | 139 420 | 18 |
| kita | 491 | 511 | 141 | 146 | 3 475 | 3 502 | 1 |
| Pasiskirstymas pagal asmens gyvenamąją vietą | |||||||
| Vilniaus m. | 4 457 | 5 223 | 627 | 632 | 7 106 | 8 261 | 16 |
| Kauno m. | 1 621 | 1 974 | 336 | 337 | 4 827 | 5 862 | 21 |
| Klaipėdos m. | 793 | 930 | 176 | 175 | 4 502 | 5 306 | 18 |
| likusi Lietuvos teritorija | 5 936 | 7 270 | 1 835 | 1 837 | 3 234 | 3 957 | 22 |
| kita | 77 | 79 | 25 | 24 | 3 049 | 3 238 | 6 |
Lentelė. Lietuvos banko skaičiavimai pagal bankų duomenis.
Trijuose didžiausiuose bankuose fizinių asmenų laikomų indėlių suma, 2021 m. balandžio mėn. duomenimis, sudarė 83 proc. visų fizinių asmenų indėlių.
Lietuvos bankas pažymi, kad terminas indėlis turėtų būti suprantamas plačiau, nei įprasta, t. y. apima visas fizinio asmens viename banke laikomas lėšas, įskaitant lėšas einamojoje sąskaitoje, taupymo sąskaitoje ir visų tipų indėliuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas fizinis asmuo galėjo turėti indėlių keliuose bankuose ar kredito unijose ir per nagrinėjamą laikotarpį galėjo keisti kredito įstaigą, kurioje laikė indėlius.
