Grupė pranešė, kad ši procedūra, žinoma kaip potencialus ketinimas priimti sprendimą dėl pirminio viešo akcijų siūlymo(angl. EITF), yra Londono vertybinių popierių biržos reikalaujamas formalumas pranešti kapitalo rinkoms, kad bendrovė svarsto IPO galimybę.
„Jis savaime nereiškia formalaus IPO proceso pradžios ir šiame etape nėra garantijos, kad bendrovė bus listinguojama“, – pabrėžia „Ignitis grupė“.
Jeigu būtų vykdomas IPO, bendrovei talkintų „J.P.Morgan Securities“, „Morgan Stanley & Co. International“, „UBS Europe“, „Swedbank” (bendradarbiaujant su “Kepler Cheuvreux“) ir „BofA Securities Europe“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“.
„Potencialus grupės IPO pagilintų ir pagerintų mūsų kapitalo rinkų likvidumą, pritraukdamas naujo kapitalo į dinamišką ekonomiką. Be to, tai užtikrintų investicijas, kurių reikia Lietuvos ir platesnio Baltijos regiono energetiniam saugumui ir anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslams per ateinančius dešimtmečius užtikrinti“, – pranešime cituojamas finansų ministras Vilius Šapoka.
Planuojama, kad IPO metu būtų siūlomos tik naujai „Ignitis grupės“ išleidžiamos akcijos, o įgyvendinus IPO laisvoje apyvartoje bus 25–33,33 proc. bendrovės įmonės akcinio kapitalo. Lietuvos per Finansų ministeriją išliks kontroliuojančia „Ignitis grupės“ akcininke ir valdys ne mažiau kaip 66,67 proc. akcijų paketą.
IPO metu ketinama suteikti galimybę akcijų įsigyti smulkiems (ne profesionaliems) investuotojams – Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojams.
Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė vasario pabaigoje pateikė išvadą, kad „Ignitis grupei“ iki 2030 metų reikės apie 5-6 mlrd. eurų investicijų, todėl logiškiausia pritraukti lėšų būtų rengiant IPO. „Ignitis grupės“ finansavimo alternatyvas nagrinėjusi darbo grupė nurodė, kad IPO pasirengti reikia iki šių metų rugsėjo, grupė yra skelbusi, kad šis IPO galėtų tapti didžiausiu pirminiu siūlymu Baltijos šalių istorijoje.
Rengiantis IPO liepos pabaigoje „Ignitis grupė“ buvo reorganizuota į akcinę bendrovę (iki tols buvo uždaroji akcinė bendrovė, UAB), o Vyriausybė rugsėjo pradžioje pritarė siūlymui, kad „Ignitis grupė“ už 2020 metus išmokėtų 85 mln. eurų dividendų, kurie vėliau kasmet būtų didinami ne mažiau kaip 3 procentais.
Finansų ministerija tvirtino, kad pakeisti „Ignitis grupės“ dividendų mokėjimo politiką nuspręsta „siekiant taikyti gerąsias tarptautines energetikos sektoriaus praktikas ir tinkamai pasirengti pirminiam viešajam akcijų siūlymui“. Tuo metu, jeigu esama dividendų politika nebūtų keičiama, tai galimai neigiamai paveiktų „Ignitis grupės“ IPO kainą.
„Ignitis grupė“ valdyba jau pranešė, kad rugsėjo 28 dieną akcininkų susirinkime bus siūloma spręsti dėl 42 mln. eurų tarpinių dividendų už šių metų pirmąjį pusmetį skyrimo, o dar 43 mln. eurų dydžio dividendus ketinama siūlyti už šių metų antrąjį pusmetį. Pastaruosius dividendus tikimasi išmokėti per 2021 metų pirmąjį pusmetį, jeigu bus priimtas atitinkamas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas.
Valstybė šiuo metu valdo 100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų.
