Kreditorių siūlomos darbo rinkos reformos lemtų darbuotojų derybinės galios apribojimą ir, tikėtina, dėl to įvyksiantį atlyginimų mažėjimą. Algos bus pradėtos mokėti grynaisiais pinigais dar didesniu mastu negu dabar, ir dėl to valstybės ižde bus dar mažiau pinigų pensijų mokėjimui ir jas reikės vėl mažinti.
Pavyzdžiui, pardavus valstybinę elektros gamybos įmonę privatiems investuotojams, elektros energijos kaina šalyje gali išaugti.
Graikijos valstybės įmonių privatizacija taip pat gali atnešti didesnius ekonominius sunkumus. Pavyzdžiui, pardavus valstybinę elektros gamybos įmonę privatiems investuotojams, elektros energijos kaina šalyje gali išaugti.
Susiklosčius tokiai situacijai tikėtina, kad sulig kiekvienu kapitalo kontrolės sušvelninimu graikai vis labiau norės iš bankų sąskaitų atsiimti savo turimas lėšas.
Jie taip elgsis, nes supranta, kad grynieji pinigai padeda išvengti mokesčių, ir mato, kad šalies bankų ateitis yra miglota.
Taigi, bankuose laikomų indėlių kiekis mažės, o pagal ECB likvidumo pagalbos teikimo (ELA) programą jiems bus skiriama didesnė parama. Blogųjų paskolų dalis didės ir bankai vegetuos tol, kol ECB nuspręs nebeteikti jiems pagalbos ir jie užvers savo duris. Indėlininkai tokiu atveju prarastų savo turimų lėšų likučius.
