Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

II pensijų kaupimo pakopa: kaip apsispręsti, ar kaupti papildomai pensijai apsimoka

Birželio 30-oji – svarbi data tiems, kurie svarsto, ar kaupti papildomai pensijai II-oje pakopoje. Tai aktualu ne tik iki šiol pensijai niekada nekaupusiems gyventojams, bet ir tiems, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, rašoma SADM pranešime spaudai.
Pensija
Pensija /  123rf.com nuotr.

Mat būtent iki šios dienos visi turi apsispręsti, ar sulaukę senatvės gyvens kas mėnesį gaudami tik „Sodros“ pensiją, ar turės ir papildomai II-oje pakopoje sukauptų pajamų. Nusprendusieji, kad papildomai pensijai kol kas nekaups, iki šio mėnesio pabaigos turi pranešti „Sodrai“. Tačiau, ar verta atsisakyti papildomai kaupti pensijai?

Kvietimus gavo keli šimtai tūkstančių gyventojų

Pensija yra pagrindinis, o neretai ir vienintelis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis. Teigiama, kad norint oriai gyventi išėjus į pensiją, reikėtų turėti bent 70–80 proc. buvusių pajamų. Deja, apie tokio dydžio pensijas galime tik svajoti – „Sodros“ mokama pensija pagal optimistinį scenarijų vidutiniškai greičiausiai sudarys mažiau kaip pusę „į rankas“ gauto atlyginimo.

„Skaičiuojama, kad ateityje „Sodros“ mokama pensija sudarys apie 40 proc. gauto atlyginimo. O II-os pakopos pensijų fondai sudaro galimybę pačiam papildomai prisidėti prie valstybės mokamos pensijos ir pasirūpinti, kad gaunamos pajamos leistų gyventi oriai baigus darbinę karjerą“, – aiškina Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.

Papildomų finansinių šaltinių būsimoms pensijoms mokėti ieško ir įvairius jų modelius kuria visos Europos šalys. Vienas iš jų ir yra pensijų kaupimas II-oje pakopoje. Lietuvoje galimybė kaupti papildomai pensijai atsirado nuo 2004 m., o nuo 2019 m. kaupti savo pensijai II-oje pakopoje periodiškai, kas 3 metus, kviečiami visi dirbantys pilnamečiai iki 40 metų, kurie dar nekaupia ar yra sustabdę savo dalyvavimą pensijų fonduose.

Tad šių metų pradžioje kartu su tais, kurie buvo pirmą kartą pakviesti kaupti pensijai papildomai, buvo pakartotinai įtraukti ir tie, kurie 2019 m. atsisakė ar buvo pasinaudoję galimybe sustabdyti papildomos pensijos kaupimą. Pranešimus apie tai asmeninėse paskyrose „Sodroje“ rado daugiau kaip 260 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie turi apsispręsti, ką darys toliau. Jei nuspręs pasikliauti savimi ir senatvėje tenkintis tik „Sodros“ pensija, apie tai, kad nekaups pensijai, turi pranešti „Sodrai“, o tie, kurie apsispręs kaupti, nuo šių metų liepos 1 d. pradės kas mėnesį mokėti įmokas į savo sąskaitas II-oje pakopoje.

„Taigi, vieni pradės kaupti savo papildomai pensijai nuo „nulio“, o tie, kurie buvo sustabdę savo dalyvavimą, kaups toliau“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė. Ji primena, kad fondų dalyviai, kurie sustabdė įmokų mokėjimą, atnaujinti pensijos kaupimą gali ir nelaukdami, kol gaus kvietimą – jiems tereikia pateikti prašymą tai bendrovei, kurioje anksčiau kaupė papildomai pensijai, o pradėjus vėl mokėti įmokas, valstybė prisidės papildomomis skatinamosiomis įmokomis.

Pradėti kaupti apsimoka kuo anksčiau

Kaupti pensijai papildomai ar ne, kiekvienas nusprendžia pats, tačiau kuo anksčiau pradėsite kaupti, tuo daugiau lėšų turėsite senatvėje. „Naudingiausia ši sistema jauniems žmonėms, nes per ilgą laikotarpį jie sukaups daugiau lėšų. Todėl pasirašyti pensijos kaupimo sutartį rekomenduoju iš karto, kai pradedate dirbti. Mažesnė nauda bus tiems, kurie pasirašys pensijų kaupimo sutartį likus nedaug laiko iki pensijos, nes per trumpą laikotarpį sukaupta suma gali būti labai nedidelė. Tačiau bet kokio dydžio papildomos pajamos

senatvėje gali būti labai reikšmingos – net jei gausite labai nedidelę periodinę ar vienkartinę išmoką“, – pabrėžia A.Šilgalis, o I.Buškutė papildo, kad pensijų kaupimo sistemoje šiuo metu yra kiek daugiau, nei 1 mln. 300 tūkst. dalyvių, tačiau apie trečdalis jų – neaktyvūs: dalis šiuo metu nedirba, yra kur nors išvykę, kiti dėl įvairių priežasčių pasinaudojo prieš kelerius metus buvusia galimybe sustabdyti savo dalyvavimą pensijos kaupime ir nemoka įmokų, todėl ir numatyta kas trejus metus pakartotinai pakviesti juos prisijungti prie kaupiančiųjų.

„Taip siekiame „stumtelėti“ gyventojus, kad jie pasirūpintų savo ateities pensijos dydžiu ir pasinaudotų valstybės suteikta galimybe ją dar labiau pasididinti. Žmonės, kuriuos valstybė kiekvienais metais pakviečia prisijungti, yra gana jauni ir gali sukaupti papildomai pensijai nemažai lėšų“, – sako I.Buškutė. O „stumtelėti“, anot jos, reikia – mokslininkai, tyrinėjantys žmonių elgseną, rekomenduoja valstybei paraginti savo piliečius „iš anksto pasirūpinti savo gerove po daugelio metų“.

Vienokią ar kitokią „stumtelėjimo“ arba automatinio įtraukimo į papildomą pensijų kaupimą sistemą naudoja britai, Naujoji Zelandija, Turkija, Italija, Skandinavijos ir kitos šalys, tačiau jokios prievartos nėra. „Jei dirbantysis dėl kokių nors priežasčių nenori kaupti papildomai, asmeninėje „Sodros“ paskyroje iki birželio 30 d. reikia nurodyti, kad nebenorite kaupti. Pateikti prašymą nekaupti galima ir atėjus į teritorinį „Sodros“ skyrių. Tuomet žmogus ir toliau mokės socialinio draudimo įmokas, o atėjus laikui gaus „Sodros“ pensiją“, – aiškina I.Buškutė.

Ji taip pat primena, kad Lietuvoje kiekvienas, kaupiantis II-oje pakopoje, gauna papildomą įmoką iš valstybės biudžeto. Šiemet mokantiems į II-os pakopos pensijų fondus 3 proc. nuo atlyginimo valstybė prideda 21,59 Eur, o tiems, kurie moka palaipsniui didėjančią įmoką – 17,28 Eur.

II-oji pakopa – papildomos lėšos senatvėje

„II-osios pakopos pensijų kaupiamoji sistema anaiptol nėra socialinio draudimo pensijos, kurią moka „Sodra“, pakaitalas, nors yra teigiančių, kad ji turėtų pakeisti neva „atgyvenusią“ I-ąją pakopą. Jokioje civilizuotoje šalyje taip nėra ir net neplanuojama to daryti. I-oji pakopa lieka pagrindine – gal ir ne itin dosnia, bet patikima apsauga senatvėje. O kaupiamoji pensija gali daugiau ar mažiau svariai papildyti I-osios pakopos išmokas“, – teigia ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis.

Peikiantiems kaupiamąją pensijų sistemą dėl pernelyg mažų išmokų, jis primena, kad išmoka tiesiogiai proporcinga mokėtoms įmokoms. „Suprantama, kad norint sukaupti pakankamą papildymą, reikia sistemingai kaupti per visą darbingą laikotarpį.

Tačiau kaupiamoji sistema Lietuvoje veikia mažiau kaip 20 metų, be to, įmokos dydis kelis kartus buvo keičiamas, buvo leidžiama pasitraukti arba mokėti minimaliai, todėl nereikia stebėtis, kad išmokos mažos. Palyginkime: Jungtinės Karalystės analogiška automatinio įtraukimo sistema reikalauja 5 proc. asmens uždarbio įmokų, o dar 3 proc. sumoka darbdavys. Tai gerokai daugiau, nei mūsų 3+1,5 proc.“, – aiškina T.Medaiskis.

Kiekvienas gali pats pasiskaičiuoti „Sodros“ sukurtoje Senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklėje, kiek lėšų sukaups papildomai, tačiau, anot I.Buškutės, „jaunas, darbinę karjerą pradedantis žmogus, kuris dirbs apie 40 metų, iš karto pradėjęs kaupti papildomai pensijai II-oje pakopoje, savo būsimą pensiją gali pasididinti maždaug trečdaliu“.

Fondas sensta kartu su dalyviu

Į pensijų kaupimą įtraukiami naujieji dalyviai konkrečiai pensijų kaupimo bendrovei priskiriami atsitiktine tvarka, tačiau pensijų fondo valdymo bendrovę žmogus gali rinktis ar keisti ir pats. Kadangi nuo 2019 m. pensijų kaupimo bendrovės savo valdomus pensijų fondus pertvarkė pagal „gyvenimo ciklo“ modelį, fondai

pritaikyti konkrečios žmonių grupės amžiui ir „sensta“ kartu su dalyviais. „Jaunesniems dalyviams skirti fondai siekia uždirbti kuo didesnę grąžą, todėl gali investuoti į rizikingesnius aktyvus, o vyresniems žmonėms, kurių pensinis amžius jau artėja, skirti pensijų fondai siekia išsaugoti jau sukauptą turtą, todėl investicijos nukreipiamos į mažiau rizikingas turto klases“, – pasakoja A.Šilgalis, o I.Buškutė pabrėžia, kad galima rinktis ir kitą fondą, nei priklausytų pagal „gyvenimo ciklo“ modelį: „Jei žmogus jaunas, bet mažiau toleruoja riziką, jis gali pasirinkti konservatyvesnį fondą. Ir atvirkščiai – vyresnis, bet labiau rizikuoti linkęs žmogus, gali pereiti į rizikingiau investuojantį, jaunesniems pritaikytą fondą, ir pabandyti užsidirbti didesnę papildomą pensiją“.

Nerimaujantiems, kad atėjus sunkmečiui fonduose sukauptos lėšos gali nuvertėti, todėl atėjus pensijai jų išmokoms ne kažin kas liks, A.Šilgalis primena, kad nuo 2004 m., kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų fondai, jau buvo kilę nemažai iššūkių.

„Buvo pasaulinė finansų krizė 2008 m., išgyvenome itin aukštos infliacijos laikotarpį, daugybė veiklų buvo sustabdytos dėl COVID-19 pandemijos, dabar vyksta karas Ukrainoje. Visa tai yra priežastis nerimauti, ar išgyvens įmonės, ar nesugrius akcijų biržos. Tačiau per visą šį laikotarpį vidutinė metinė infliacija siekė 3,3 proc., o vidutinė metinė pensijų fondų grąža buvo 5,8 proc.. Taigi, ilguoju laikotarpiu pensijų fondų grąža viršija infliaciją. Lėšos nenuvertėja“, – aiškina A.Šilgalis, o T. Medaiskis pateikia konkretų pavyzdį: „2020 m. I ketvirtį II-os pakopos pensijų fondų vieneto vertė krito beveik 15 proc., bet 2021 m. užaugo daugiau kaip 20 proc.“.

Nereikėtų baimintis ir pensijų fondo bankroto, nes to tiesiog negali būti. „Gali bankrutuoti pensijų fondo valdymo įmonė, tačiau pagal įstatymą pensijų fondų turtas yra dalyvių nuosavybė. Ji atskirta nuo turtą valdančios įmonės ir laikoma depozitoriume patikėjimo pagrindais. Todėl jei pensijų fondus valdanti bendrovė patirtų sunkumų ir bankrutuotų, pačių fondų turtas būtų perduotas valdyti kitai įmonei“, – pabrėžia A.Šilgalis, primindamas, kad, lyginant rinkoje esančius investicinius produktus, atskaitymai už pensijų fondų valdymą yra vieni mažiausių – fondus valdanti bendrovė administracinėms reikmėms gali skirti ne daugiau kaip 0,5 proc. valdomų lėšų.

Išmokos priklauso nuo sukauptos sumos

Kaupiančių papildomai pensijai II-oje pakopoje išmokų dydis ir jų būdas priklauso nuo sukauptos sumos. Jei pensijų fonde sukaupta mažiau kaip 5 tūkst. eurų, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus žmogus gaus vienkartinę išmoką. Jei sukaupė daugiau kaip 60 tūkst. eurų, dalį, viršijančią šią sumą, taip pat gaus kaip vienkartinę išmoką. Jei sukaupė daugiau kaip 5 tūkst., bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, sukauptos lėšos jam bus išmokamos periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi dienos iki tol, kol sukaks 85-eri metai. Ši riba apskaičiuota remiantis statistika, kuri rodo, kad sulaukęs pensinio amžiaus žmogus vidutiniškai gyvena iki 84–85-ojo gimtadienio.

Anot A.Šilgalio, jei sukaupta nedidelė suma, išskirstyti ją į kas mėnesį mokamas išmokas būtų neefektyvu, nes žmogus to beveik nepajustų. „O jei sukaupta tarp 5–10 tūkst. eurų, žmogus kas mėnesį galėtų gauti papildomai bent 20–40 eurų. Tai sudaro 4–9 proc. praėjusiais metais Lietuvoje gautos vidutinės senatvės pensijos. Tiems, kurių pensija nedidelė, tai jau būtų apčiuopiama suma“, – sako jis ir priduria, kad kartelė, iki kurios sukauptos lėšos išmokamos vienkartine išmoka, 2025 m. bus kilstelta tiek, kiek per 5 praėjusius metus šalyje augo infliacija.

Jei žmogus II-oje pakopoje sukaupė 10 tūkst. eurų ir daugiau, norėdamas gauti išmoką, jis turi įsigyti pensijų anuitetą, kuris bus mokamas iki pat šio žmogaus mirties – kad ir iki 100-ojo gimtadienio ar dar ilgiau, nors jo sukaupti pinigai jau seniai bus pasibaigę. Be to, kiekvienas gali pasirinkti, kokia pensijų anuiteto rūšis jam labiausiai tinka. Pavyzdžiui, jei žmogui svarbu, kad po jo mirties artimieji paveldėtų

neišmokėtą lėšų dalį, reikėtų rinktis standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu laikotarpiu arba atidėtąjį pensijų anuitetą. Apsispręsti, kuri rūšis labiau tinka, padės „Sodros“ Pensijų anuitetų skaičiuoklė.

Išmoka visam likusiam gyvenimui

Tai, kad sulaukus senatvės, neleidžiama iš karto pasiimti didesnės nei 5 tūkst. eurų sumos, vienas iš dažniausiai girdimų priekaištų II-os pakopos pensijų modeliui. Tačiau T. Medaiskis pabrėžia, kad toks sprendimas teisingas. „Juk buvo kaupiama būtent pensijai, kuri turi būti mokama visą likusį gyvenimą.

Būtent už tai valstybė ir moka priemoką. Labai abejotina, ar nemažą išmoką gavęs žmogus mokėtų ją padalinti taip, kad turėtų papildomų pajamų visą likusį gyvenimą, kurio trukmės nežino. Tam ir yra anuitetas, garantuojantis išmoką iki gyvos galvos, net jei gavėjas gyventų ilgiau, negu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, pagal kurią apskaičiuotas anuitetas“, – sako jis.

Dalis pensininkų gali gyventi trumpiau, tačiau mokslininkas pabrėžia, kad visoje draudimo sistemoje galioja tas pats principas: „Jei apdraudžiau būstą ir nieko nenutiko, tai mano draudimo įmoka atiteko tam, kam nelaimė nutiko.

Paradoksalu, bet šiuo atveju „nelaimė“ yra ilgas gyvenimas, o anuitetas yra draudimas nuo ilgo gyvenimo rizikos“. Jis atkreipia dėmesį, kad anuiteto išmokos dydis nustatomas vieną kartą, todėl dėl infliacijos ši išmoka laikui bėgant iš dalies nuvertėja, bet taip pat nuvertėtų ir vienkartine išmoka atsiimtos santaupos, nes toli gražu ne kiekvienas pensininkas – šaunus investuotojas, mokantis tai daryti geriau už šios srities profesionalus.

„Lėšų nuvertėjimo problemos nėra arba ji bent jau ne tokia ryški tik I-oje pakopoje, nes „Sodros“ mokamą pensiją „maitina“ su infliacija augantis darbo užmokestis“, – sako T. Medaiskis, primindamas, kad papildomas kaupimas II-oje pakopoje – vienas iš būdų užsitikrinti sotesnę ir oresnę senatvę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos