Šie duomenys pasaulio lyderius turėtų įspėti, kad, turtingiausiems pasaulio gyventojams toliau kaupiant turtus, visuomenėje augs nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas, ypač tuo atveju, jeigu valdžia nesiims priemonių, kad pakeistų šią padėtį, rašo britų leidinys „The Guardian“.
Bendruomenių rūmų bibliotekos skaičiavimai parodė, kad tuo atveju, jeigu nuo 2008 metų finansų krizės laikų stebimos tendencijos nepakis, turtingiausi žmonės, sudarantys 1 proc. visų pasaulio gyventojų, valdys 64 proc. pasaulio turto.
Tyrimas parodė, kad nuo 2008 metų 1 proc. turtingiausių gyventojų turtas auga po vidutiniškai 6 proc. per metus, o likusių 99 proc. gyventojų turtas – tik po vidutiniškai 3 procentus.
Jeigu ši tendencija nesikeis, iki 2030 metų turtingiausių pasaulio gyventojų turto vertė nuo dabartinių 140 trln. JAV dolerių padidės iki 605 trln. JAV dolerių, rodo Bendruomenių rūmų bibliotekos skaičiavimai.
Ekspertai pažymi, jog tai, kad nedidelė gyventojų dalis savo rankose sutelkia vis didesnę pasaulio turto dalį, visų pirma lemia didelė pajamų nelygybė, taip pat didesnės turtingųjų taupymo normos.
Be to, turtingi gyventojai turi galimybę daug investuoti į verslą, akcijas ir kitą finansinį turtą ir tai jiems suteikia neproporcingai didelių pranašumų.
Kiek anksčiau šiais metais tarptautinis kovos su skurdu organizacijų susivienijimas „Oxfam“ pranešė, kad pagrindinė visame pasaulyje 2017 metais uždirbtų pajamų dalis atiteko turtingiausiems gyventojams.
„Oxfam“ tyrimas parodė, kad 1 proc. turtingiausių planetos gyventojų teko 82 proc. pernai uždirbtų lėšų.
