Lietuvai laikas sekti Japonijos pavyzdžiu?
„Yra tik kelios kryptys, kuriose Lietuva turi realią galimybę tapti svarbiu centru. FinTech – viena iš jų“, – tvirtina I.Laursas.
Anot jo, tokią galimybę mūsų šaliai atveria daug palankiai susiklojusių veiksnių: turime tinkamą infrastruktūrą, procesus palengvina nuosavos valiutos neturėjimas, be to, Lietuva – nedidelė šalis, todėl sprendimai priimami operatyviau, pokyčiai įvyksta greičiau.
„Kažkada neišsivysčiusi Japonija viską pastatė ant elektronikos ir laimėjo labai daug. Maždaug tokio pasaulinio lygio galimybes Lietuvai atveria ir FinTech. Tai – viena iš nedaugelio sričių, kur tokios stiprios šalys kaip JAV ar Didžioji Britanija vystosi itin lėtai, mat kuo didesnė šalis, tuo sunkiau išjudinti didelius pokyčius“, – teigia I.Laursas.
Vilnius jau lenkia Londoną
Verslininko teigimu, Lietuva turi gerą įvaizdį, pas mus veikia ypač dideli FinTech pasauliniai žaidėjai – jie visi labai patenkinti Lietuva ir ketina čia plėstis. Be to, tarp šių įmonių cirkuliuojantys darbuotojai išmoksta vis naujų dalykų, jų kompetencija bei specializacija nuolat auga.
„Paprastai manoma, kad Europos FinTech centras – Londonas, tačiau suskaičiavome, kad procentine išraiška FinTech dirbančių žmonių skaičius, jų našumas bei kuriama nauda Vilniuje kur yra kas didesnė. Tad Lietuva juda ne tik link regiono, bet ir visos Europos lyderių. Esu girdėjęs nuomonių, kad Lietuva čia yra lyderė ir pasauliniu mastu“, – pasakoja I.Laursas.
Tradiciniai pinigai šiuolaikinei ekonomikai nebetinka
Verslininko teigimu, dabartinė elektroninės ekonomikos plėtra reikalauja naujų sprendimų, kurie leistų finansinius atsiskaitymus vykdyti su kuo mažiau tarpininkų ar netgi apsieiti visai be jų. Reikalingos naujos pinigų formos, kurios vartotojui leistų greičiau ir pigiau atlikti tai, ką šiandien jis daro su įprastiniais pinigais.
Pasak I. Laurso, jeigu norima toliau vystyti elektroninę ekonomiką, turi atsirasti naujos, tokiai ekonomikai tinkančios pinigų formos, mat institucijų smarkiai reguliuojami klasikiniai pinigai nepasikeis. Šią spragą dabar užpildo kriptovaliutos, kurios neturi jokio fizinio pavidalo, cirkuliuoja tik kompiuterių tinkluose, o jų nereguliuoja nei vyriausybės, nei bankai.
Kriptovaliutų vertė – dešimtys milijardų eurų
Verslininko manymu, ateityje kriptovaliutos ir tradiciniai pinigai egzistuos vieni šalia kitų. Tačiau pastarųjų dalis vis augs ir po 50–100 metų jos gali ir visai išstumti tradicinius pinigus.
Tiesa, čia daug kas priklausys nuo valstybių sprendimų, mat kriptovaliutų įsigalėjimas pakeistų visą finansų sistemą. O tai paranku ne visoms valstybėms, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) daug pajamų gauna eksportuodamos dolerius – jų už JAV ribų cirkuliuoja gerokai daugiau nei pačioje valstybėje.
Iš kriptovaliutų labiausiai žinomi bei vertingiausi – bitkoinai, jų vertė auga itin sparčiai, šiuo metu bendra bitkoinų vertė – 60 mlrd. Eur, nors pačioje metų pradžioje jie buvo verti beveik 13 mlrd. Eur. Antroje vietoje Etherium – kiek daugiau nei 24 mlrd., trečioje – nuo bitkoino atskilusi Bitcoin Cash, kurios bendra vertė – beveik 5 mlrd. Eur. Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama beveik 900 skirtingų kriptovaliutų.
