Greituosius kreditus teikiančiomis įmonėmis pasitikėtų vos 2,5 proc., kredito unijomis – 6,1 proc. Lietuvos gyventojų.
Šias tendencijas atskleidė banko „Snoras“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, per kurį buvo apklaustas 1001 respondentas nuo 18 iki 75 m. visoje Lietuvoje.
„Toks aukštas pasitikėjimo bankais rodiklis rodo, jog gyventojai vertina bankų atsakingą ir partnerišką požiūrį į klientą, skaidrią kainodarą bei ilgametę patirtį kreditavimo srityje. Skolindamiesi bankuose, žmonės gali būti užtikrinti, jog gaus kompetentingą banko specialistų konsultaciją ir jų finansines galimybes atitinkantį, atsakingai paruoštą kreditavimo pasiūlymą, skolinsis už patrauklią kainą, sulauks geranoriško požiūrio iš banko, jei grąžinant paskolą iškiltų sunkumų“, – teigia banko „Snoras“ Mažmeninės bankininkystės departamento direktorė Deimantė Bareikienė.
Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, kur jie imtų vartojamąją paskolą, jei reikėtų pasiskolinti iki 10 tūkst. Lt. Trys penktadaliai apklaustųjų sakė, jog tokiu atveju greičiausiai skolintųsi iš banko. Iš greitojo kreditavimo įstaigų būtų linkę skolintis 4 proc. tyrimo dalyvių, kredito unijų paslaugomis būtų linkę naudotis 5,7 proc. apklaustųjų.
„Skirtumą, kurį galima įžvelgti tarp pasitikėjimą bankais išreiškusių apklaustųjų ir tų apklausos dalyvių, kurie vartojamosios paskolos eitų į banką, matyti, jog tam tikra bankais pasitikinčių vartotojų dalis konkrečioje situacijoje, prireikus papildomų lėšų, pasirenka kitą skolinimosi alternatyvą, kadangi bankai netenkina jų poreikių – paskolą suteikia nepakankamai greitai ar pernelyg sudėtingai“, – sako D. Bareikienė.
Labiausiai iš bankų skolintis būtų linkę aukštąjį išsilavinimą ir nuolatinį darbą turintys respondentai (71,1 proc.), aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai (63,8 proc.), 36-55 m. apklausos dalyviai (63,7 proc.), didžiųjų miestų (62,4 proc.) ir rajonų centrų (63,4 proc.) gyventojai. Šie žmonės, būdami aktyvūs darbinėje veikloje, vartojamąsias paskolas norėtų gauti greitai, negaišdami laiko pakartotiniams apsilankymams banke bei dokumentų rinkimui.
Tuo tarpu greitojo kreditavimo įmonėse labiau būtų linkę skolintis nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys apklausos dalyviai (4,5 proc.) ir maženes pajamas gaunantys respondentai (4,4 proc.). Kredito unijų paslaugomis labiau linkę naudotis smulkūs verslininkai (10,9 proc.) ir ūkininkai (8,8 proc.), miestelių ir kaimo vietovių gyventojai (9,5 proc.).
Tyrimo duomenimis, penktadaliui apklaustųjų nebūtų skirtumo, iš kokios finansinės institucijos skolintis iki 10 tūkst. Lt. Beveik penktadalis apklausos dalyvių taip pat teigė, jog imdami vartojamąją paskolą, jie negalėtų išskirti, kuria kreditus teikiančia įstaiga jie būtų linkę pasitikėti.
