Į Lietuvą kasmet gyventi atvyksta vis daugiau žmonių iš kitų užsienio šalių, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pavyzdžiui, pernai į Lietuvą imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (20,7 proc. daugiau nei 2017 m.). Beveik pusė jų atvyko iš Ukrainos, kiek mažiau iš Baltarusijos, Rusijos.
Siekiant imigrantams iš trečiųjų šalių padėti integruotis į visuomenę bei darbo rinką, Lietuvoje organizuojami nemokami lietuvių kalbos kursai, finansuojami iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšų. Kol kas šie mokymai organizuojami tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Pavyzdžiui, Vilniuje tokius kursus rengia „Caritas“ partneriai „Socialinių – edukacinių iniciatyvų centras plius“, Kaune ir Klaipėdoje – „Lietuvos raudonasis kryžius“.
Nespėjusius užsiregistruoti lietuvių kalbos galima mokytis ir kitur, tačiau už juos mokėti teks iš savo kišenės.
Nemokamai lietuvių kalbą mokosi tik gyvai
„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė 15min informavo, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Centre InLT, Kaune, šiuo metu lietuvių kalbos mokosi 30 žmonių, Infocentre migrantams Klaipėdoje – 40 žmonių.
Tuo metu Vilniuje „Socialinių – edukacinių iniciatyvų centre plius“ šiuo metu nemokamai lietuvių kalbos mokomos 3 grupės, kiekvienoje yra maždaug po 6 asmenis, atvykusius iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Turkijos ir kitų šalių.
Centro vadovė Aistė Bartkevičienė sako, kad nemokamų kursų migrantams Vilniuje užtenka.
„Aš sakyčiau, kad yra pakankamai. Vilniuje tikrai yra trys vietos, kuriose žmonės gali gauti nemokamus lietuvių kalbos kursus“, – 15min kalbėjo ji.
Dažniausiai imigrantai apsigyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur ir yra didžiausias kalbos kursų pasirinkimas, tačiau gyvenantiems mažesniuose miesteliuose ir norintiems nemokamai išmokti lietuvių kalbą gali kilti problemų.
A.Bartkevičienė pasakojo, kad pernai dėl šios priežasties vienai merginai teko važinėti iš Druskininkų į Vilnių.
Pašnekovė užsiminė apie galimybę nemokamai lietuvių kalbą mokytis nuotoliniu būdu.
„Mes už tai, kad taip reikėtų daryti. Tai būtų labai patrauklu, nes iš kitų miestų žmonės galėtų dalyvauti, bet kol kas tokių nemokamų kursų neorganizuoja nė viena mokykla“, – sakė A.Bartkevičienė.
Būtų labai patrauklu, nes iš kitų miestų žmonės galėtų dalyvauti, bet kol kas tokių nemokamų kursų neorganizuoja nė viena mokykla, – tikino A.Bartkevičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė 15min informavo, kad projekto, finansuojamo iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, trukmė artėja prie pabaigos, todėl yra rengiamas naujas lietuvių kalbos mokymo modelis.
„Koks bus pasirinktas lietuvių kalbos mokymo modelis šiandien dar pasakyti negalime. Nuotolinis mokymas galėtų būti vienas iš galimų variantų“, – tikino E.Samoškaitė.
Mokosi kalbą – planuoja gyventi Lietuvoje
15min lankėsi „Socialinių-edukacinių iniciatyvų centre plius“, kur sutiko du lietuvių kalbos besimokančius imigrantus Darių Lamarą ir Lizą Cholopovą. Abu mokiniai interviu davė lietuvių kalba.
Dvidešimt dvejų Darius Lamaras į Lietuvą atvyko 2017 metais iš Ruandos sostinės Kigalio. Šiuo metu jis studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje tarptautinį verslą.
Jis paaiškino, kodėl pasirinko Lietuvą.
„Anksčiau norėjau važiuoti į Angliją, bet ten pragyvenimas labai brangus“, – atviravo jis.
Nors D.Lamaro studijos vyksta anglų kalba, o grupėje lietuvių nėra daug, jis aiškino, kad nepaisant šaltų žiemų, planuoja ateitį Lietuvoje, todėl vietinė kalba yra reikalinga.
„O kodėl ne? Jeigu bus darbo – dirbsiu!“, – šypsojosi studentas.
Jis tikino, kad Vilnius jam patinka – čia jaučiasi gerai.
Kita centre sutikta mokinė Liza Cholopova pasakojo į Lietuvą su šeima atvykusi prieš ketverius metus iš Rusijos. Ji šiuo metu mokosi gimnazijoje.
„Lietuvių kalbos man reikia, nes aš gyvenu čia“, – lietuviškai ištarė rusė.
Lietuvių kalbos man reikia, nes aš gyvenu čia, – sakė L.Cholopova.
Užsienietė Vilniuje nori baigti mokyklą ir čia likti studijuoti.
„Baigusi mokyklą norėčiau studijuoti, bet kol kas nežinau, kokią profesiją“, – apie ateitį svarsto L.Cholopova.
