Tačiau vidutiniškai įmonės savo einamosiose sąskaitose turi apie 30 tūkst. eurų, kurie galėtų per metus generuoti apie tūkstantį eurų – mėnesinę nedidelio ofiso nuomą ar komunalinius mokesčius vidutinio dydžio patalpoms.
Lietuviai neseka Silicio slėnio įmonių pėdomis
JAV įmonės, kurios, specialistų manymu, pinigus valdo itin pavyzdingai, 2024 metų pradžioje turėjo daugiau kaip 6,9 trilijonus dolerių grynųjų pinigų bei investicijų – virš trečdalio viso Europos Sąjungos BVP. Visgi, Lietuvoje įmonės daug dažniau laiko grynuosius pinigus, o JAV įmonės drąsiai investuoja į kitas korporacijas. Dažnai tą daro ne tik technologijų kompanijos, tokios kaip „Amazon“ ar „Microsoft“, bet ir mažesnės įmonės, dirbančios, pavyzdžiui, maitinimo srityje.
Banko „Bigbank“ verslo paskolų skyriaus vadovas Deividas Žukas tokį lietuvių verslininkų pasyvumą aiškina informacijos trūkumu. Jo teigimu, daugelis įmonių savo pinigus laiko tiesiog banko sąskaitoje, kadangi turimos laisvos lėšos nėra labai didelės. Verslininkai mano, kad vienas ar du šimtai eurų pajamų per metus nėra verti papildomų pastangų investuojant, nors bent jau rezervus nenumatytiems atvejams laikyti indėlyje ar taupomojoje sąskaitoje būtų įmanoma, o apie tai dažnai net nepasvarstoma.
Tiesa, pastebima, kad įmonės taip pat linkusios labiau investuoti į savo plėtrą ir augimą. Tai yra įprasta praktika esant sparčiai plėtros stadijai.
Štai trečio didžiausio Lietuvoje greitojo maisto restoranų tinklo „Jammi“ strategijos vadovas Žilvinas Kuprėnas teigia, kad įmonės turimos lėšos visada cirkuliuoja arba yra naudojamos augimui: „Nuolat reikia atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, mokėti pelno mokestį. Turime didelį sandėlį ir daug investuojame į prekes, taip pat šiuo metu vis dar plečiamės. Tiesa, matome tendencijas užsienyje ir ateityje planuojame išnaudoti taupomuosius indėlius.“
Anot D.Žuko, paprastai įmonės gali naudoti taupomuosius indėlius, iš kurių pinigus išsiimti galima per 24 valandas ar mažiau, neprarandant sukauptų palūkanų. „Taupomieji indėliai generuoja daugiau nei kelis procentus pajamų per metus. Mūsų duomenys rodo, kad įmonės einamosiose sąskaitose laiko vidutiniškai apie 30 tūkst. eurų, tad tokią sumą laikant taupomojoje sąskaitoje, galima būtų sugeneruoti papildomus 750 eurų per metus – tiek kainuoja nedidelio ofiso Vilniaus centre nuoma.
Nuo 2019 m. gegužės vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo net 38,7 proc., tad pinigų saugojimas tiesiog neapmokamoje banko sąskaitoje gali būti prilyginamas neatsakingiems veiksmams. Bandome edukuoti įmonių vadovus, kad šiuo metu palūkanas galima gauti ne tik už terminuotus indėlius, bet ir tiesiog už lėšų laikymą sąskaitoje.“
Valstybė aktyviau investuoti pradėjo tik šiemet
Infliacija paveikia ne tik privačius asmenis ar įmones, bet ir valstybę. Visgi, 2024 m. sausį Lietuvos Respublikos finansų ministerija paskelbė apie sėkmingą valstybės iždo konsoliduotų sąskaitų valdymo sistemą, kuri leidžia ne tik efektyviau vykdyti mokėjimus bei kontroliuoti valstybės lėšas, bet ir investuoti: „Ši sistema leidžia panaudoti laikinai laisvą likvidumą, mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi išlaidas, investuoti turimas lėšas, taip pat yra eliminuojama kredito rizika“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tai reiškia, kad ilgainiui valstybės iždo lėšos, naudojamos daugelio valstybinių institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos policijos, galės būti investuojamos ir sėkmingai augti.
Tą jau dabar sėkmingai daro liepos pradžioje akcine bendrove tapusi valstybės kontroliuojama įmonė – „Regitra“.
Įmonės valdybos pirmininkės Orijanos Mašalės teigimu, „Regitra“ investuoja į indėlius: „Mes jaučiame atsakomybę efektyviai naudoti įmonės resursus ir juos didinti, tačiau taip pat, kaip valstybės valdoma įmonė, turime itin atidžiai vertinti investicines rizikas, todėl renkamės šią investicinę priemonę ir efektyvaus sukauptų finansinių rezervų naudojimo sieksime ir ateityje.“
Pasak O.Mašalės, „Regitros“ pajamos iš investicijų jau buvo fiksuojamos pernai, o šiemet jų tikimasi uždirbti dar daugiau.
D.Žuko manymu, tokie pavyzdžiai turėtų paskatinti aktyviau investuoti ir kitas įmones: „Neabejoju, kad įvairiomis apimtimis investuoti gali beveik kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo dydžio ir veiklos srities. Tikimės, kad aktyvėjantis finansinis švietimas paskatins verslininkus išnaudoti visas pajamų generavimo galimybes.“
