Šiemet įsigaliojęs naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pakoregavo iki šiol galiojusius Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymus, jis sujungė abiejų teisės aktų reglamentavimo sritis ir suteikė daugiau galimybių verslui.
Iki įstatymų pakeitimo kasmet kone 9 iš 10 restruktūrizavimo procesus pradėjusių įmonių nukeliaudavo į bankrotą – tokių kasmet būdavo registruojama daugiau nei 25 tūkst. Tačiau pakeitus reguliavimą, pasikeitė ir nemokumo procesas. Perspektyvos daug geresnės, o kuriuo keliu – restruktūrizavimo ar bankroto – įmonė eis, gali paaiškėti tik pradėjus teisminį procesą.
„Nuo senų laikų daugelis restruktūrizavimą sieja su neperspektyviu procesu, galvoja, kad tai tiesus kelias į bankrotą ir verslo pabaigą. Tačiau tai mitas – net susidūrus su didesnėmis finansinėmis problemomis, verslą galima išsaugoti“, – 15min tikina advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyr. teisininkas, advokatas Valentas Mitrauskas.
Derybos su kreditoriais tapo pareiga
Pasak V.Mitrausko, jei įmonė tapo nemoki, ji turi galimybę derėtis su kreditoriais ir bandyti susitarti dėl skolos atidėjimo, jos išskaidymo dalimis, tartis dėl vienos prievolės pakeitimo kita bei kitų pagalbos priemonių. Tik tuomet, jei šiame etape su kreditoriais nepavyksta susitarti, reikia kreiptis į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo ar bankroto bylą.
„Tai nauja praktika, tokių sąlygų anksčiau nebuvo – kas norėjo derėtis, galėjo tai daryti savarankiškai, o dabar tai tapo pareiga. Derybos su kreditoriais gali tapti efektyvia priemone, be to, tokiu atveju gali padėti ir teismas, konkrečiam kreditoriui uždrausdamas vykdyti išieškojimą ar taikydamas kitas reikalingas laikinąsias apsaugos priemones“, – sakė V.Mitrauskas.
Advokato teigimu, net su mokumo problemomis susiduriančios įmonės dabar turi daug šansų atsitiesti ir toliau sėkmingai tęsti verslą. Tačiau svarbu gerai suprasti teisinį reguliavimą ir visapusiškai įvertinti galimas rizikas arba kreiptis į tą puikiai išmanančius specialistus.
Kiekvienai įmonei reikia skirtingos strategijos
Įmonei susidūrus su finansinėmis problemomis, labai svarbu, kad teisininkai profesionaliai įvertintų situaciją, padėtų parengti veiksmų planą ir strategiją, kokių priemonių imtis ir kokios grąžos tikėtis.
„Labai svarbu pasirinkti tinkamą strategiją – įvertinti, kas svarbiausia įmonei: vienai bus aktualiau tinkamai pasiruošti ketverių metų restruktūrizavimo planui, kitai užteks derybų metu sušvelninti įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Esame derybų su kreditoriais metu pasiekę tokių susitarimų, kai pradelsti įsipareigojimai buvo išdėstyti 10 ar net 20 metų laikotarpiui, taip pat suteiktos 50 proc. ir didesnės nuolaidos – tai rodo, kad tariantis galima pasiekti abipusę naudą. Juolab kad ir patys kreditoriai noriai ieško taikaus susitarimo, tokiu atveju jiems pavyksta atgauti didesnę dalį savo reikalavimų sumos nei bankroto atveju“, – sakė V.Mitrauskas.
Pasak jo, laikui bėgant keičiasi ir požiūris į nemokumo problemą – tai nėra gėdinga, priešingai, vadovas, siekiantis ištempti įmonę iš skolų, kaip tik išsaugo savo ir įmonės reputaciją. „Blogiau tuomet, kai nesiimama jokių veiksmų, kai nenorima pripažinti problemos ir į ją laiku nereaguojama. Tokiu atveju ką nors bandyti spręsti dažniausiai jau būna per vėlu. Kita vertus – yra daug pavyzdžių, kai pasaulinio lygio įmonės imasi veiksmų, restruktūrizuojasi ir palaipsniui grįžta į įprastas vėžes“, – kalbėjo pašnekovas.
Svarbu neignoruoti problemos
V.Mitrauskas tikina, kad viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – įmonės finansinių problemų ignoravimas, kai vadovai per vėlai susigriebia turintys sunkumų, o jau tuomet juos spręsti tampa gerokai sunkiau. „Tipinis pavyzdys – matyti, kad situacija prastėja, tačiau galvoti, jog viskas išsispręs savaime. Vėliau dažniausiai ima tik dar labiau trūkti pinigų, jų nebeužtenka judėti į priekį, galiausiai ateina kreditoriai ir sako – esi nemokus. Ir būtent šiame etape daugelis griebiasi šiaudo, nors dažniausiai jau būna per vėlu“, – pasakojo advokatas.
Anot jo, įmonės finansinę situaciją reikėtų vertinti atsakingai ir pasistengti iš anksto numatyti galimas rizikas – tik tokiu atveju bus galima bandyti ieškoti sėkmingo sprendimo siekiant išsaugoti įmonę. Kreipiantis į teisininkus ankstyvoje krizės stadijoje bus lengviau derėtis su kreditoriais: išdėstyti veiksmų planą ir taip išsaugoti jų pasitikėjimą.
„Dažnai skolininkai apie savo planus nesikalba su kreditoriais. Tačiau tai yra netinkama strategija – taip elgtis nederėtų, ypač su didžiaisiais kreditoriais. Priešingai – jei aktyviai deramasi, išdėstoma strategija, kas ir kada bus padaryta, – susitarti tampa daug paprasčiau, o kai kuriais atvejais neprireikia ir restruktūrizavimo proceso“, – sakė V.Mitrauskas.
Kada laikas susirūpinti?
Tačiau kaip žinoti, kada yra tinkamas laikas kreiptis pagalbos. Kaip neuždelsti, kad tikslas išlipti iš nemokumo duobės netaptų neįmanoma misija?
Pasak advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partnerio, advokato Justino Jarusevičiaus, susirūpinti reikia tuomet, jei per artimiausius tris mėnesius įmonei neužteks finansų laiku padengti turimus įsipareigojimus arba turimi įsipareigojimai viršija įmonės turtą, taip pat jeigu vėluojama dengti įsipareigojimus. Tuomet įmonė laikoma nemokia.
„Jei nepavyksta laiku atsiskaityti ir pradelstos skolos auga – tai aiškus signalas, kad reikia imtis veiksmų. Tuomet pirmiausia reikėtų informuoti įmonės akcininkus, antra – inicijuoti nemokumo procesą. Tai vadovo pareiga, o to nepadarius jam gresia ne tik turtinė, bet ir neturtinė atsakomybė, apribojimas eiti vadovo pareigas iki 5 metų. Daug geriau, kai visi šie veiksmai atliekami iš anksto dar iki pareigos atsiradimo, tuomet išvengiama ne tik atsakomybės, bet ir atsitiesti galimybės tampa daug didesnės“, – pasakojo J.Jarusevičius.
Jeigu atsitiesti nepavyksta ir įmonei iškeliama bankroto byla, tokiu atveju dažnai lygiagrečiai keliamas ir klausimas, ar vadovas iki bylos iškėlimo tinkamai vykdė pareigas, ar nesudarė žalingų sandorių ir nesukėlė žalos bendrovės kreditoriams bei akcininkams.
Įmonės (ne)mokumas – vadovo atsakomybė
Pasak J.Jarusevičius, kiekvienos įmonės vadovo pareiga dirbti teisėtai, sąžiningai ir rūpestingai – tai yra pamatas, kuriuo turi būti grindžiamas įmonės valdymas. Ir nors dabar gyvename karantino sąlygomis, tai niekaip nesumažina vadovams nustatytų pareigų apimties.
Įmonei susidūrus su nemokumo problemomis svarbu turėti profesionalų patarėją, turintį patirties kalbėtis su kreditoriais, daugelį kartų dalyvavusį panašiuose pokalbiuose. „Teisininkas racionaliai įvertins įmonės problemas ir įvardys stiprybes, padės siekti susitarimo dėl abiem pusėms naudingų skolos išdėstymo būdų ir parengs reikiamus procesinius dokumentus“, – tikino advokatas J.Jarusevičius.
„COVID-19 sukeltoje situacijoje labai svarbu, kad vadovai kūrybingai ieškotų naujų būdų, kaip užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, tinkamai vykdytų prievoles klientams ir partneriams. Tačiau dar svarbiau neužmiršti, kad būtent vadovas turi užtikrinti tinkamą teisės aktų vykdymą bendrovėje. Pasibaigus karantinui vadovai, kurių įmonėms kils mokumo problemų, susidurs su klausimu, ar užtikrino tinkamą teisės aktų vykdymą“, – akcentavo advokatas J.Jarusevičius.
„Vos prieš keletą mėnesių stebėjome blogos valdysenos pavyzdžius Alytuje ir Klaipėdoje, kur siekiant taupyti buvo paminti aplinkosaugos reikalavimai, o jų ignoravimas sukėlė dramatiškus neigiamus padarinius aplinkai, gyventojams, taip pat ir pačioms bendrovėms – UAB „Ekologistika“ nutraukė veiklą, „Grigeo“ įmonė Klaipėdoje buvo priversta nutraukti veiklą pastarąjį mėnesį. Būtent vadovas yra atsakingas, kad bendrovė tinkamai vykdytų teisės aktų reikalavimus ir nesiimtų taupyti, taip sukeldama pavojų aplinkiniams“,.– sakė advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris J.Jarusevičius.
„Įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą sveikatos apsaugos, konkurencijos teisės ar mokestinių pareigų vykdymą. Noras uždirbti šiandien ar sukaupti didesnį apyvartinių lėšų rezervą, neturėtų būti pastatomas prieš įstatymais saugomas vertybes, – atkreipė dėmesį advokatas. – Vadovas privalo pagrįstai vertinti įmonės mokumo būklę, jai taikomus reikalavimus ir užtikrinti, kad ateityje nebus sulaukta pretenzijų dėl žalos atlyginimo.“
