Viena po kitos bankrutuojančios šalies įmonės be darbo ir socialinių garantijų palieka dešimtis tūkstančių žmonių.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, dėl prastos finansinės padėties bendrovės pranešė ketinančios atleisti beveik 7 tūkst. darbuotojų. Darbo biržos darbuotojai tikina, jog kasdien ateina apie 700 naujų ieškančių darbo žmonių.
Gruodžio pabaigoje 15 tūkst. asmenų pretendavo į 700 laisvų darbo vietų, vadinasi, net 21 į 1 darbo vietą. Valstybei spaudžiant verslininkus į kampą vis didesniais mokesčiais, pastarieji grasina, jog neturės kitos išeities, kaip mažinti etatus. Arba jie tiesiog bankrutuos.
Padaugėjo 50 procentų
VĮ „Registrų centro“ duomenimis, pernai, palyginti su ankstesniais metais, įregistruojamų naujų įmonių sumažėjo nežymiai.
Bet per paskutinį 2008 metų ketvirtį buvo matomas išregistruojamų įmonių skaičiaus padidėjimas.
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, per 2008 metų sausio-rugsėjo mėnesius bankrotas inicijuotas 649 įmonėms. Šis skaičius viršijo pernai metų bendrą metinį pradėtų bankroto procesų skaičių. Lyginant metų 1-3 ketvirčius su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, bankroto procesų skaičius išaugo daugiau kaip 51,6 proc.
Pradėtų bankroto procesų pagal įmonių veiklos rūšis analizė rodo, kad daugiausiai bankrutavo prekybos ir apdirbamosios gamybos įmonių. Apdirbamosios gamybos sektoriuje dažniau bankrutuoja maisto produktų gamybos, medienos gamybos, tekstilės gaminių gamybos ir drabužių siuvimo įmonės.
Lyginant pagal apskritis, daugiausiai įmonių bankrutavo didžiosiose šalies apskrityse: Vilniaus – 151, Kauno – 123, Šiaulių – 111 ir Klaipėdos – 100. Mažiausiai bankrotų užfiksuota Marijampolės (9) ir Tauragės (14) apskrityse.
Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus Virginijaus Narvilo teigimu, didžiausios problemos jaučiamos nekilnojamojo turto ir statybų srityse veikiančiose įmonėse. Jis sakė, kad prognozuojama, jog per šiuos metus Europoje bankrutuos apie 200 tūkst. įmonių. Kiek Lietuvoje gali bankrutuoti įmonių – prognozių nėra.
Uždelsus, prarandami milijonai
Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Rimvydas Velička LŽ teigė, jog dauguma įmonių bankrutavo, nes neturėjo pasiruošusios tam tikro atsargos kapitalo, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3-5 proc. apyvartos. Jis mano, kad dažniausiai bankrutuoja tos įmonės, kurių vadovai yra prasti vadybininkai. Anot pašnekovo, norint sėkmingai veikti versle, būtina nuolat mokytis, tobulėti bei ieškoti naujų galimybių, nišų šalies ir tarptautinėse rinkose.
Asociacijos prezidentas aiškino, jog įmonei atsidūrus krizinėje situacijoje, labai svarbu, kad bankroto procesas būtų inicijuotas laiku, būtų atsiskaitoma su kreditoriais.
„Uždelsus įmonės bankroto procesą, kreditoriai praranda didžiulius pinigus. Statistikos duomenys rodo, kad kreditoriai atgauna vos 11 proc. lėšų. Per 2003-2007 metus kreditorių pateikti reikalavimai žlungančioms įmonėms viršijo 9 mlrd. litų, o patenkinta tik šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. litų“, – skaičiavo kreditorių patiriamus nuostolius pašnekovas.
Įstatymai gina didžiuosius
Asociacijos prezidento manymu, Lietuvoje veikiantis praeitais metais pataisytas Įmonių bankroto įstatymas turi daug spragų, kurias labiausiai jaučia smulkieji verslininkai. R.Velička aiškino, kad iki 2008 metų gegužės mėn. priimto šio įstatymo pakeitimo buvo galima bankrotą kelti tik tuomet, kai įmonė su kreditoriumi neatsiskaito tris mėnesius. Vadinasi, buvo nesvarbu jog suėjo atsiskaitymo terminas, kreditoriai turėjo laukti dar tris mėnesius, kad būtų galima pasakyti, jog įmonė nepajėgi atsiskaityti.
„Visi pripažino, kad taip yra negerai. Įstatymo pakeitime ši situacija ištaisyta, tačiau palikta viena sąlyga, kuri sudaro galimybę dominuoti didesnėms įmonėms. Mat sandorį sudarius įmonei, kurios turtas siekia 10 mln. litų, su smulkia įmone ir su ja neatsiskaičius, pagal įstatymą mažoji įmonė negalės nieko padaryti tol, kol didžiosios įmonės skola neviršys pusės į jos balansą įrašytos turto vertės. Todėl ir yra nepajudinami didieji, nes juos gina įstatymai. Dauguma nepagrįstai baiminasi, neva pakeitus šią sąlygą pasipils bankrotai. Tačiau, mano manymu, verslui nėra naudinga išmesti iš rinkos savo verslo partnerius. Juk praradus vieną tiekėją, gali neberasti kito, todėl, manau, verslininkai pirmiausia bandys tartis tarpusavyje ir spręsti laikino nemokumo problemas“, – dėstė savo nuomonę jis.
