Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius teigia, kad nepriklausomi tiekėjai parduoda elektrą 2-3 ct/kWh pigiau nei LESTO. Apie 50 proc. (8 tūkst įmonių) tiekėjų, kurie yra formaliai patekę į laisvąją rinką, dar nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo.
Įmonės, pernai nepasirinkusios nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, už elektrą permokėjo 17,1 mln. Lt. Iki šių metų pabaigos įmonių nuostoliai gali siekti dar 15 mln. Lt.
„Labiausiai stebina požiūris, kad, kai pasakome – pasirinkus tiekėją galima sutaupyti, dažnas atsakymas – sutaupyti galima labai mažai, todė aš geriau pasiliksiu ten, kur esu. Tokių vartotojų yra labai daug. Dar keisčiau, kad mes Lietuvoje skundžiamės, kaip viskas yra brangu ir kaip sunku yra gyventi ir tada kyla klausimas, kodėl patys vartotojai nieko nedarė“, – žurnalistams trečiadienį sakė L.Liutkevičius.
Pavyzdžiui, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimas“ klientai, lyginant su garantinio tiekėjo vidutine kaina, per 2011 m. iš viso sutaupė 26,25 mln. Lt. Viena įmonė, iš bendrovės elektros energiją pirkusi visus metus, vidutiniškai sutaupė 2138 Lt/mėn. arba virš 25 tūkst. Lt per metus.
Namų ūkių vartotojai Lietuvoje bus palikti ramybėje. Anksčiau numatytą prievolę namų ūkiams nuo 2015 metų pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, neseniai buvo panaikinti priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas. Vadinasi, nuo 2015 metų namų ūkiai galės pasirinkti, kar likti su LESTO, ar pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
„Enefit“ vadovo teigimu, Baltijos elektros biržoje besiformuojanti elektros kaina yra vis artimesnė Šiaurės šalių elektros kainoms nepaisant to, kad Lietuva dar su jomis neturi elektros jungčių.
„Anksčiau buvo didelis skirtumas tarp Baltijos biržose besiformuojančių kainų ir Suomijos. Akivaizdžiai matome, kad metų viduryje tos kainos supanašėjo. Judame pakankamai greitai ir sparčiai netgi neturėdami jungčių prie kainų koreliacijos. Šiaurės šalyse besiformuojančios kainos daro stiprią įtaką mūsų šalyse besiformuojančioms kainoms“, – kalbėjo L.Liutkevičius.
Elektros kainos išaugo
Vasarį patvirtinus naują energetikos įstatymo redakciją, pasikeitė garantinio tiekėjo elektros kainodara, tad iš LESTO elektrą tebeperkantiems rinkos dalyviams kainos praėjusį mėnesį šoktelėjo iki rekordinio 20,48 ct/kWh lygio. L.Liutkevičius tikisi, kad tai suteiks impulsą įmonėms būti aktyvesnėmis. „Mūsų žinutė yra paprasta: siekdamos efektyvumo ir norėdamos sutaupyti įmonės tiesiog privalo pasirinkti nepriklausomus tiekėjus“, – sakė „Enefit“ generalinis direktorius. Bendrovės skaičiavimais, vidutinio dydžio įmonė, kasmet sunaudojanti apie 100 tūkst. kWh elektros, pasirinkusi nepriklausomą tiekėją per metus galėtų sutaupyti iki 3 tūkst. litų.
„Enefit“ prognozuoja, kad šiais metais mažmeninės rinkos elektros energijos kainos bus labiau diferencijuotos atsižvelgiant į vartotojo veiklos specifiką bei suvartojamą elektros energijos kiekį. Didžioji dalis stambių elektros vartotojų jau yra sudarę elektros energijos pirkimo sutartis 2012 metams bei užfiksavę kainas. Palyginus su 2011-aisiais metais, priklausomai nuo vartotojo specifikos ir dydžio, kainos didėjo nuo 2 iki 10 procentų. Žvelgiant į ateities perspektyvas didelių pokyčių kol kas nematyti – mažmeninėje rinkoje siūlomos kainos turėtų išlikti stabilios, tačiau, skirtingai nuo praėjusių metų, bus labiau diferencijuotos.
Orai taps vis svarbesni
L.Liutkevičiaus teigimu, Lietuvoje ir visame Baltijos regione didžiausią įtaką elektros kainoms turės hidrologinės sąlygos. „Elektros kainą mūsų regione daugiausia lemia ne paklausa, kuri yra ganėtinai stabili, o besikeičianti pasiūlos struktūra – tai, kokie elektros gamybos šaltiniai dominuoja tam tikru laikotarpiu. Kadangi Baltijos šalyse elektros kainos pradėjo tiesiogiai koreliuoti su Šiaurės šalių elektros rinkoje besiformuojančiomis kainomis, kur apie 50 proc. reikalingos elektros pagaminama hidroelektrinėse, ateityje labiausiai kainą lems orų sąlygos – kai kritulių daug, hidroelektrinėse elektros pagaminama daugiau, pasiūla kyla ir kainos pradeda mažėti. Tai itin akivaizdu buvo praėjusį lapkritį bei gruodį, kai dėl drėgnų ir neįprastai šiltų orų elektros kainos buvo pasiekusios rekordines žemumas – tuomet elektra didmeninėje rinkoje kainavo beveik 6 ct/kWh mažiau nei šių metų vasarį“, – sakė L. Liutkevičius.
„Enefit“ vadovo teigimu, per artimiausius kelerius metus oro sąlygų įtaka taps dar reikšmingesnė. „Lietuviškoji „BaltPool“ elektros birža ilgainiui bus integruota į regioninę „NordPoolSpot“ biržą, o 2015 metais ketinama baigti tiesti jūrinę elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos. Kadangi Skandinavijoje daugiausia elektros pagaminama hidroelektrinėse, tai integravęsi su šiomis rinkomis jausime didesnę orų įtaką elektros kainoms“, – prognozavo L. Liutkevičius.
Tiesa, strateginių energetinių projektų įgyvendinimas ateityje sumažins elektros kainų skirtumus skirtingose valstybėse. 2011 metų antrojoje pusėje užfiksuota, kad elektros kainos Lietuvos, Estijos ir Suomijos biržose supanašėjo, o pilnai integravus rinkas šie skirtumai sumenks iki minimumo.
Be to, pavyzdžiui, elektros jungtis su Švedija padarys Baltijos elektros rinką likvidesne: „Padidėjęs likvidumas – padidėjęs pasitikėjimas. Be abejo, tai sumažins elektros kainą visose šalyse.“
