Nepaisant to, Baltijos šalių įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorių apimtys per pastaruosius 3 metus išlieka aukščiausios istorijoje. Advokatų kontoros COBALT rengtoje konferencijoje „Įmonių įsigijimų ir susijungimų perspektyvos Baltijos šalyse 2024 m." buvo aptartos to priežastys ir ateities sandorių perspektyvos.
COBALT vadovaujantis partneris Dr. Irmantas Norkus sako, jog praėjusiais metais įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorių skaičius Baltijos šalyse krito 12 %, o jų vertė – 56 %. Anot jo, taip įvyko pirmiausia dėl to, kad bankuose stipriai išaugo palūkanų normos, o tai lėmė, kad pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai išsiskyrė. Pardavėjai norėjo parduodi ta pačia kaina, o pirkėjai – pirkti remiantis naujomis rinkos aktualijomis.
Tiesa, partneris pastebi, kad ir praėjusiais metais sandoriai vis tiek vyko, tačiau – kur kas lėčiau, o ir ne visi jų baigėsi sėkme. I. Norkus pažymi, kad šiais ir tikėtina artėjančiais metais metais matysime įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorių didėjimą.
Baltijos šalys pirmauja Europoje
Konferencijoje pranešimą pristatęs finansinių konsultacijų ir turto valdymo įmonės Prancūzijoje „Lazard“ direktorius Christophe Gehin pastebi, kad nepaisant sudėtingos ekonominės ir geopolitinės situacijos, Baltijos šalys dominuoja įmonių įsigijimo ir susijungimo rinkose centriniame ir rytų Europos regione. Viena pagrindinių tokio spartaus augimo priežasčių, anot jo, yra keli dideli technologiniai sandoriai, įvykę pastaraisiais metais. Taip pat, įmonių įsigijimai ar susijungimai energijos ir infrastruktūros srityse. Šios sritys, anot jo, yra stabiliausios.
Lygindamas tris Baltijos šalis tarpusavyje C.Gehin pabrėžia, kad Estija Baltijos šalyse pirmauja pagal vienaragių technologijų srityje skaičių, tačiau Lietuva ir Latvija ją sparčiai vejasi užnugaryje palikdamos Lenkiją.
„Nors Estija yra numeris vienas, tačiau Lietuva, būdama didžiausia Baltijos regione, turi savo privalumų. Lietuvos ekonomika yra didžiausia, tad ir įmonių skaičius yra didžiausias, įsigijimų ir susijungimų sandorių vyksta daugiausiai. Taip pat, kai Estijoje pagrinde vyrauja technologijų įmonės, Lietuvoje sričių įvairovė yra plati, o tai yra didelis privalumas“, – sako jis.
Ateities įmonių įsijungimų ir susijungimų „trendai“
COBALT konferencijoje pranešimą skaitęs C.Gehin apie ateitį kalba pozityviai – artimiausi metai atrodo daug žadandys. Jis išskira įmonių įsigijimo ir susijungimo tendencijas, į kurias verta atkreipti dėmesį ateinančiais metais.
Finansų konsultantas pastebi, kad dėl pandemijos ir karo Ukrainoje daug sandorių buvo atidėti. Tačiau situacija pasikeitė 2022 metų pabaigoje ir 2023 metų pradžioje, kai užsienio investuotojai galiausiai pamatė, kad Ukrainos karas kaimyninių šalių neliečia ir vėl atsigręžė į Baltijos šalis. Šiandien jis pastebi, kad investuotojai vis dažniau ieško galimybių Baltijos šalyse nei Lenkijoje.
C.Gehin atkreipia dėmesį, kad pastaruosius tris metus visoje Europoje buvo juntamas stiprus infliacijos augimas, o tai paveikė visų šalių bendrąjį vidaus produktą. Pašnekovas sako, kad infliacija jau stabilizuojasi ir bendrasis vidaus produktas grįš į normą.
Anot jo, infliacija labiausiai paveikė įmonių akcijų platinimą, daug įmonių šiuos procesus sustabdė. Ateinančiais metais rinkos atsivers su didelio masto siūlymais pirkti įmonių akcijas, sako pašnekovas.
Kalbėdamas apie ateitį, finansų konsultantas taip pat akcentuoja, kad 2024-2025 m. bus puikūs metai Baltijos šalių investuotojams ieškoti naujų galimybių užsienyje. Investicijos į įmonių įsigijimus ir susijungimus yra akivaizdus pasirinkimas, sako jis.
