A.Belopetravičienę iš Kauno į tėvų gimtinę Selemos kaimą atvijo noras atstatyti senąją giminės sodybą. Į kaimą atsikėlus moteris įsigijo senas karvides, jos tėvai – „kolchozo“ dirbtuves, kultūros namus, kuriuos vėliau padovanojo dukrai.
Ūkininke tapusi moteris laiko šešiasdešimt karvių ir verčiasi pienininkyste, bet neslepia jau šiek tiek pavargusi nuo šios veiklos.
„Išgyventi iš to įmanoma, ypač dabar, kai pieno supirkimo kainos jau pakilo iki daugiau ar mažiau normalaus lygio. Tačiau mano vaikai, iš kurių vienas jau studentas, atsikando ūkininkavimo ir nebenori toliau taip dirbti. Todėl tenka ieškoti išeičių“, – pasakojo moteris.
Įvertinusi situaciją, kad vien iš pienininkystės verstis nelengva, ūkininkė nusprendė dairytis kitų pajamų šaltinių. Selemos kaime A.Belopetravičienė ėmėsi tvarkyti apleistas buvusio kolchozo technikos dirbtuves. Jose ji įrengė tradiciniams renginiams skirtą salę, o ateityje ketina teikti ir SPA bei nakvynės paslaugas.
Sykį ES lėšomis jau pasinaudojo
Renginių centrui senose dirbtuvėse įkurti moteris jau kartą sėkmingai pasinaudojo Programos lėšomis. Pagal supaprastintą priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo tvarką jai buvo skirta 150 tūkst. litų parama.
„Tuomet, kai teikiau pirmąją paraišką, tradiciniai renginiai buvo priskiriami prie tradicinių amatų. Todėl buvo nuspręsta, kad mūsų centre vyks šiam kraštui būdingos šventės – Oninės, Joninės, įvairios gegužinės, vestuvės su suvalkietiškais akcentais, kiti kultūriniai renginiai“, – pasakojo ūkininkė.
Pasinaudojusi ES parama, šalia salės A.Belopetravičienė taip pat įrengė patalpas atlikėjams, tualetą, šalia iškilo nauja katilinė. Moteris turėjo idėją įrengti geoterminį šildymą, tačiau vėliau nutarė pastatyti granulėmis arba malkomis kūrenamą katilą.
Suvalkijos kaime iškilęs renginių centras pavadintas „Selemos kiemu“. Jis atrodo naujoviškai, bet šeimininkė atidavė duoklę ir ankstesnių laikų palikimui. Architektės patarta, ji paliko dalį atvirų senojo mūro sienų. Be to, centre kabo senos nuotraukos, primenančios anksčiau čia veikusias technikos dirbtuves.
Nauja salė naudinga ir vietos bendruomenei, nes kaime nebuvo tinkamų patalpų susibūrimams.
Projektą tęsia su ES parama
Tuo savo naujos veiklos A. Belopetravičienė neapribojo. Ji pateikė naują paraišką ir dar kartą planuoja pasinaudoti Programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ suteikiamomis galimybėmis ir buvusiose dirbtuvėse įrengti sveikatos ir poilsio SPA centrą.
„Bene didžiausias šio projekto privalumas yra tai, kad Selemos kaimas įsikūręs šalia pat „Via Baltica“ magistralės. Tai leidžia tikėtis, kad susidarys pakankamas lankytojų srautas“, – aiškino ūkininkė. Ateityje ji žada įrengti ir kambarius nakvynei, kad užsukę klientai galėtų apsistoti ir ilgiau.
Turi daug verlo idėjų
Kol kas veikli ūkininkė neatsisako pienininkystės, bet kaip bus ateityje, negali žinoti, nes moters galvoje kirba daug naujų idėjų. Ji sako, norint rimtai užsiimti žemės ūkiu, reikėtų investuoti – tiek didinti bandą, tiek plėsti žemės valdas. Deja, Suvalkijoje daugelis ūkių – smulkūs, vos po kelis hektarus, tad įsigyti ar išsinuomoti didesnių žemės plotų sudėtinga.
Kita priežastis, paskatinusi imtis ne žemės ūkio veiklos, buvo darbo jėgos trūkumas aplinkiniuose kaimuose. „Jeigu turi bent vieną ar du žmones, kuriais gali pasitikėti, tai manyk, jog tau labai sekasi. Šiaip mūsų vietovėse sunku surasti sąžiningai dirbti ir užsidirbti norinčių gyventojų“, – neslepia ūkininkė.
„Štai, kaimuose labai trūksta dirbti norinčių vyrų, užtat tvarkingų moterų nemažai. Mąstau, galbūt kartu su jomis galima imtis dar kokios nors veiklos – atidaryti skalbyklą ar kažką panašaus“, – užsiminė A.Belopetravičienė. Be to, moteris kuria planus kaime įkurti ir vaikų poilsio stovyklą.
Naujovės įgyvendinimo taisyklėse
Pagal Programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paraiškais galima pateikti iki metų pabaigos arba tol, kol prašoma paramos suma pasieks 50 mln. litų – tiek lėšų projektams numatyta skirti pagal šią priemonę šiais metais.
Žemės ūkio ministerijos Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Šukytė atkreipia dėmesį, kad šiemet pareiškėjų laukia nemažai pasikeitimų.
Viena iš jų, pasak specialistės, atnaujintas remiamos veiklos rūšių sąrašas. Dabar pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramą galima gauti tiek mažmeninei prekybai nespecializuotose ar specializuotose parduotuvėse plėtoti, tiek pastarosioms įkurti. Tokio verslo nusprendę imtis ūkininkai gali prekiauti ir savo, ir kitų Lietuvos gamintojų produkcija, pavyzdžiui, vaisiais, uogomis, mėsa ir jos produktais, duona ir kitais.
„Tiesa, yra ir tam tikrų sąlygų. Pirmiausia, jei investuojama į tabako ir alkoholio prekybą, paramos tikrai neverta tikėtis. Jei ketinama prekiauti specializuotose parduotuvėse, paramos gavėjas pats turi gaminti ar auginti tai, ką jis ketina pardavinėti. Bet jam leidžiama prekiauti ir kitų Lietuvos ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių tiekiama produkcija“, – aiškino Ž.Šukytė.
Pagal šią priemonę visi paramos besikreipiantys pareiškėjai privalo būti registravęs žemė ūkio valdą, kurios dydis, vadovaujantis žemės ūkio valdos ekonominio dydžio nustatymo metodika, yra ne mažesnis kaip 1 ekonominio dydžio vienetas. Taip pat reikalaujama, kad ne mažiau kaip 12 mėnesių iki paramos paraiškos pateikimo pareiškėjas būtų vykdęs žemės ūkio veiklą ir gavęs iš jos ne mažiau kaip 50 proc. visų savo ūkinės komercinės veiklos pajamų.
„Norėčiau pabrėžti, kad parama pagal Programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ gali pasinaudoti tiek ūkininkai, tiek kaimo gyventojai, tiek labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Svarbiausia, kad paramos gavėjai visiškai neprivalo atsisakyti ankstesnių savo darbų – žemės ūkio veiklos“, – aiškino ŽŪM atstovė.
Pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles ūkininkai arba įmonės gali pretenduoti į ne didesnę negu 260 tūkst. litų paramą, o kaimo gyventojams parama vienam projektui negali viršyti 207,2 tūkst. litų. Tokiu atveju nereikia rengti atskiro verslo plano – jis yra sudėtinė paramos paraiškos dalis.
Pagal supaprastintą tvarką per vieną kvietimo teikti paramos paraiškas laikotarpį galima siekti paramos ir kelis kartus, tačiau suteikta paramos suma negali būti didesnė kaip 520 tūkst. litų.
Į didesnę negu 260 tūkst. litų paramą pagal Programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ gali pretenduoti ūkininkai, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Didžiausia paramos suma vienam projektui – iki 690,6 tūkst. litų.
Remtinų veiklų sąrašas ilgas
Programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklėse pateiktas didelis veiklų, kurios gali būti remiamos, sąrašas. Pavyzdžiui, galima imtis valgomųjų ledų gamybos, siūti drabužius, teikti kirpimo, viešojo maitinimo paslaugas, pūsti stiklą, užsiimti kalvyste, dviračių ar žirgų nuomos verslu, naminių gyvūnų globa bei priežiūra ir panašiai. Atskirai pateikiamas ir neremtinų veiklų sąrašas.
Taisyklėse iškiriami ir tradiciniai matai, jų sąrašą sudaro 46 remtinos veiklos. Tai – audimas, verpimas, mezgimas, klumpdirbystė, puodininkystė, drožyba, saldumynų gamyba (išskyrus vaisių, uogų, riešutų, vaisių žievelių ir kitų augalų dalių konservavimą cukruje) ir kiti amatai.
„Svarbu atminti, kad siekiant puoselėti tradicinius amatus, jais besiverčiantiems ar norintiems užsiimti ūkininkams sudarytos palankesnės sąlygos. Jei projektai tiesiogiai susiję su tradicinių amatų puoselėjimu ar tautinio paveldo produkcijos gamyba, pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ finansuojama iki 75 proc. visų tinkamomis pripažintų ir tiesiogiai su tradicinių amatų puoselėjimu susijusių išlaidų. Kitais atvejais paramos skverbtis siekia iki 65 proc.“, – projektų, susijusių su tradicinias amatais, privalumus paaiškino Žemės ūkio ministerijos Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ž.Šukytė.
 |
