Indėlių augimas buvo paspartėjęs prieš euro įvedimą – žmonės skubėjo traukti pinigus iš įvairių savo „kojinių“ ir nešti juos į banką, kad euro metus pasitiktų be didelių rūpesčių, tai yra ne eilėse prie keityklų.
Įvedus eurą, indėlių pradėjo mažėti – žmonės pinigus vėl nusiimdavo, iš jų sumokėdavo bankams pradinį įnašą už būsto paskolą.
Tačiau tendencija pastaruoju metu vėl pasikeitė – gyventojų indėlių portfelis auga.
DNB, pirmasis išplatinęs savo finansinius pusmečio rezultatus, suskaičiavo, kad birželio pabaigoje jo indėlių portfelis siekė 2,3 mlrd. eurų – tai 4,8 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
SEB fiksavo dar įspūdingesnį augimą – birželio 30 dieną banko indėlių portfelis Lietuvoje siekė 4,8 mlrd. eurų. Tai yra 400 mln. Lt, arba 10 proc. daugiau nei 2015 metų birželio 30 dieną.
Pagrindinės priežastys yra susijusios su tuo, kad, ekonomikai augant, atlyginimams augant, yra daugiau taupoma, – 15min sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
15min kalbinti ekonomistai aiškina pagrindines indėlių portfelio augimo priežastis.
„Pagrindinės priežastys yra susijusios su tuo, kad, ekonomikai augant, atlyginimams augant, yra daugiau taupoma“, – 15min sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Dėl to indėliai auga, netgi nepaisant to, kad banke laikyti pinigus nėra pelninga – palūkanos visur yra artimos nuliui.
Negana to, nėra patrauklių investavimo alternatyvų.
„Šiam procesui netrukdo tas faktas, kad palūkanų normos bankuose yra beveik nulinės, nes stokojama kitų taupymo ar investavimo alternatyvų. Teoriškai jos yra, bet jos nėra patrauklios, nes akcijų kursai tai kyla, tai krinta, NT ne visiems ir prieinamas kaip alternatyva, jeigu kalbama apie dideles sumas, tai tada yra apsiribojama žvirblio rankoje politika, kai kreipiamas dėmesys ne tiek į finansinę grąžą, kiek į lėšų saugumą ir, svarbiausia, likvidumą“, – tikino G.Nausėda.
Jam pritarė ir DNB ekonomistė Jekaterina Rojaka. Jos teigimu, indėlis banke bent jau užtikrina, kad galėsi pasiimti tokią pačią sumą pinigų, kokią ir įdėjai.
„Palūkanos – neįspūdingos, bet ir investavimo galimybės šiuo metu yra labai apribotos. Jeigu žiūrime saugiausius variantus, tarkime, Vokietijos arba Japonijos obligacijas, tai palūkanos yra neigiamos. O indėlis užtikrina, kad atgausi tiek pinigų, kiek padėjai. Be to, kai kurie bankai vis dar siūlo teigiamas palūkanų normas“, – kalbėjo J.Rojaka.
Lietuvoje, jos teigimu, dar galima investuoti į taupymo lakštus, tačiau jie yra gana ilgo laikotarpio, todėl žmogui, nenorinčiam įšaldyti savo lėšų keleriems metams, jie yra nepatrauklūs.
Be to, pastaruoju metu gyventojai ima vis daugiau paskolų. Tarkime, per metus SEB banko paskolų ir lizingo portfelis išaugo 8 proc. iki 5,1 mlrd. eurų. DNB yra išdavęs paskolų už 2,8 mlrd. eurų – 3,4 proc. daugiau nei pernai.
„Pastaruoju metu atkuto paskolų teikimo procesas – natūralu, kad, kai suteikiamos paskolos, jos vėl nusėda indėliuose, iš kurių yra vykdomi atsiskaitymai. Aktyvėjant kreditavimui, daugėja ir indėlių“, – aiškino G.Nausėda.
Jis indėlių augimą taip pat aiškina ir bankų kova su grynaisiais pinigais.
„Pastaruoju metu bankai vykdo aktyvią kampaniją prieš grynųjų pinigų naudojimą, skatinamas atsiskaitymas kortelėmis, kiek mums žinoma, dalis žmonių į tai kreipia dėmesį ir stengiasi riboti grynųjų pinigų naudojimą. Taigi nėra taip, kaip anksčiau: gauni atlyginimą ir iš karto jį pasiimi iš bankomato ir visur atsiskaitai grynaisiais. Dabar ši operacija nebevykdoma, nes ji tapo brangesnė ir mažiau patraukli“, – sakė G.Nausėda.
J.Rojaka taip pat užsiminė, kad žmonės pradeda galvoti apie savo ateitį.
„Pensijų fondų rezultatai vis dar yra neblogi, bet mes matome, kad Vokietijoje ar Šiaurės šalyse žmonės pradėjo rūpintis ateitimi, nes pensijų fondų rezultatų grąža jau nėra tokia, kokią jie planavo“, – sakė ekonomistė.
