Indėliai: kaip jie veikia ir kodėl vieni siūlo daugiau už kitus?

Ilgą laiką indėliai buvo laikomi viena iš nepatraukliausių pinigų kaupimo priemonių, nes grąža buvo minimali, o kartais palūkanos netgi būdavo neigiamos. Šiuo metu Europos centriniam bankui gerokai padidinus bazines palūkanų normas, dalyje finansų įstaigų Lietuvoje palūkanos už indėlius jau yra perkopusios 4 proc. grąžą, rašoma pranešime spaudai.
Sėkmingos investicijos
Sėkmingos investicijos / 123RF.com nuotr.

Lietuvos banko duomenimis, susidomėjimas indėliais yra smarkiai išaugęs ir vos per 2023 metų 3 ketvirtį namų ūkių indėliai Lietuvoje yra išaugę net 0,5 proc. arba 0,1 mlrd. Eur. Visgi banko „Bigbank“ specialistai perspėja, kad prieš renkantis savo pinigus įdarbinti indėliais, reikia žinoti kiek daugiau.

Kas yra indėliai ir kaip jie veikia?

Indėlis – tai finansinės įstaigos produktas, leidžiantis pakankamai saugiai laikyti lėšas ir gauti iš jų palūkanas. Dažniausiai renkamasi pinigus dėti į taupomuosius ir terminuotuosius indėlius. Indėliai visada būna apdrausti valstybės.

Kai klientas įneša tam tikrą pinigų sumą į indėlį banke ar kredito unijoje, finansinė įstaiga šias lėšas naudoja savo veiklai finansuoti ar tiesiog likvidumui palaikyti, o klientui moka palūkanas už naudojimąsi. Tokiu būdu, asmuo gali įdarbinti savo turimas laisvas lėšas ir bent iš dalies apsaugoti santaupas nuo infliacijos (t. y., pinigų nuvertėjimo). Palūkanų dydis priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip indėlio terminas, rinkos tendencijos, banko politika ir kt.

Kodėl vieni indėliai siūlo daugiau už kitus?

Pasak investuotojų ir finansų ekspertų, investicijų grąža priklauso nuo prisiimamos rizikos – kuo didesnė rizika, tuo didesnė grąža. Visgi, indėlis yra taupomasis, o ne investicinis produktas – bankuose ir kreditų unijose yra apdraustas pagal vienodus ES standartus, tad indėliai iki 100 tūkst. Eur turi itin žemą riziką. Kodėl tuomet vienos įstaigos siūlo daugiau už kitas?

Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ produktų plėtros vadovė, pastebi, kad indėliai su fiksuotomis palūkanomis paprastai turi aukštesnes palūkanas nei indėliai su kintamomis palūkanomis: „Taip yra todėl, kad bankai nori susimažinti riziką dėl galimo kliento sprendimo išimti indėlį ir taip valdo savo likvidumo rizikas. Tiesa, įtakos palūkanų dydžiui turi ir kiti faktoriai: finansų įstaigos poreikis likvidumui, rinkos veiksniai ir kt.“

Kai kurie bankai veikia skirtingose valstybėse ir kai kuriose iš jų gali skolintis pigiau: pavyzdžiui, jeigu bankas turi padalinį šalyje, kurioje indėlių palūkanos šiuo metu yra mažesnės, tokiam bankui pritraukti lėšų ten apsimoka labiau ir didesniais kiekiais nei Lietuvoje.

Be to, dalies siūlomų įstaigų rizikingumas yra kiek didesnis: kai kurie neobankai siūlo investicinius produktus, panašius į indėlius, tačiau taip laikomiems pinigams taikomas net 5 kartus mažesnis draudimas. Taip pat bankai tokias lėšas gali naudoti laisviau ir rizikingiau.

Kaupiamieji ir taupomieji indėliai nėra tas pats

Paprastai, galima rinktis tarp terminuotojo, neatšaukiamojo terminuotojo, kaupiamojo ir taupomojo indėlio. Būtent pastarieji du dažnai yra painiojami ar netgi tapatinami. Pastebima, kad skirtingų bankų ar finansinių institucijų jie gali būti aprašomi nevienodai, o kartais netgi ir ne visai teisingai, kas klaidina lietuvius ir netgi mažina jų finansinį raštingumą. Visgi, pasak I.Rogozinos, viskas nėra taip jau sudėtinga – tai yra skirtingos indėlių rūšys, kurios tenkina skirtingus klientų poreikius:

  • Terminas. Kaupiamieji indėliai gali būti terminuoti iki kelių metų, o taupomieji – visada neterminuoti ir todėl dažniau lankstesni. Kitaip tariant, kaupimas tokiu būdu reikalauja mažiau planavimo.
  • Palūkanos. Kaupiamojo indėlio palūkanos gali būti fiksuotos, o taupomojo indėlio palūkanos dažniausiai – kintamosios.
  • Sutarties nutraukimas. Nutraukus kaupiamojo indėlio sutartį prieš terminą, palūkanos kai kuriais atvejais gali būti neišmokamos. Na, o jeigu palūkanos jau buvo išmokėtos – jas kai kuriais atvejais gali tekti grąžinti. Taupomojo indėlio atveju, gausite sukauptas palūkanas, nepriklausomai nuo to, kada nuspręsite atsiimti indėlį.
  • Pinigų išėmimas. Kaupiamajame indėlyje pinigų išėmimas paprastai ribojamas, o iš taupomojo indėlio pinigus paprastai galima išimti bet kada, daugelyje bankų – vos per 1–3 d. d., tad tokią indėlio sąskaitą galima naudoti kaip vieną iš savo banko sąskaitų ar tiesiog ten laikyti laisvas lėšas, taupyti.

Na, o jeigu jus domina terminuotieji indėliai, turėkite omenyje, kad pasirinkus šią galimybę, galėsite įdėti pinigus tik termino pradžioje, o juos išsiimti su pelnu tik pasibaigus sutarties terminui. Tą padarius prieš termino pabaigą, neteksite sukauptų palūkanų. Tokio indėlio palūkanos yra fiksuojamos sutartyje ir nekeičiamos visą sutartą indėlio laikymo banke terminą. Kitaip tariant, terminuotieji indėliai yra mažiau lankstūs, tačiau leidžia tiksliai žinoti, kiek pinigų uždirbsite.

Neperskaičius sąlygų, sukauptą pelną galima greitai prarasti

I.Rogozina perspėja, kad prieš padedant indėlį, svarbu atidžiai perskaityti indėlio sutartį ir pasidomėti visomis sąlygomis: „Kai kurie bankai turi galimybę pakeisti indėlių palūkanas bet kada. Be to, kai kurios finansų įstaigos leidžia indėlį lengvai įnešti, tačiau norint pinigus atsiimti, jos pradeda reikalauti įvairių papildomų dokumentų, kuriuos galėjo surinkti indėlio priėmimo metu.“

Apibendrinant, renkantis indėlį reikėtų atsižvelgti į keletą aspektų:

  • Indėlio rūšį – terminuotas, kaupiamasis ar taupomasis?
  • Indėlio terminą: Ar jums reikia pinigų greitai, ar galite juos palikti banke ilgesniam laikui?
  • Palūkanų skaičiavimo būdą: fiksuotų ar kintamų palūkanų?
  • Banko patikimumą: Ar bankas yra patikimas ir stabilus?
  • Palūkanų normas: Palyginkite skirtingų bankų siūlomas palūkanų normas svetainėse.
  • Draudimo sumą – įsitikinkite, kad jūsų pasirinktos įstaigos siūloma paslauga tikrai yra įprastas indėlis ir yra draudžiamas įprasta draudimo eurų suma.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis