Briuselio ir Vilniaus klerkai kurpia planus, kaip pažaboti indėlininkų medžiotojus. Pagal indėlių draudimo direktyvos projektą didesnes palūkanas siūlantieji turės daugiau mokėti į indėlių draudimo fondą, o kredito įstaigos bankroto atveju visus nuostolius turės padengti ne mokesčių mokėtojai, kaip tai iš dalies atsitiko „Snoro“ atveju, o patys rinkos dalyviai
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Eivilė Čipkutė atkreipia dėmesį, kad tarp bene svarbiausių Indėlių draudimo direktyvos projekto nuostatų yra ir ta, jog mokesčių mokėtojams nereikėtų prisiimti kredito įstaigos bankroto naštos. Jos teigimu, indėlių draudimo suma nesikeis, tačiau pokyčių indėlių draudimo sistemoje su direktyva tikrai bus.
„Šiuo metu visos Lietuvos kredito įstaigos moka draudimo įmokas nepriklausomai nuo jų rizikingumo“, – sakė Finansų ministerijos departamento direktorė.
Indėlių draudimo direktyvą neseniai patvirtino ES šalims narėms atstovaujanti Europos Taryba, ji direktyvos nuostatas toliau derina su Europos Parlamentu. Direktyvą numatoma priimti maždaug per pusmetį, ji įsigaliotų po dvejų metų. Toks laikotarpis esą bus reikalingas įstatymų pakeitimams parengti ir įsigalioti bei kredito įstaigoms pasirengti būsimiems pokyčiams.
