Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje taupyti gali vos ketvirtadalis gyventojų, likę gyvena nuo algos iki algos. Dauguma taupančiųjų renkasi indėlius nepaisant to, kad per metus į banką padėtos sumos perkamoji galia sumažėja. Metinė infliacija siekia beveik 4 proc., o Lietuvos bankai už indėlį siūlo vos 1,4–3 proc. metines palūkanas.
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, indėlis lietuviams dar ilgai išliks patraukliausia taupymo priemonė. „Sunkiam gyvenimo laikotarpiui skirti pinigai turi būti saugomi arba banke, arba kojinėje. Kitos finansinės priemonės nėra patrauklios – gyventojai negali pasiimti pinigų kada tik užsigeidžia, jie rizikuoja neigiama grąža“, – 15min.lt sakė J.Varanauskienė.
Pasak ekspertės, gyventojai svarstyti apie tokias finansines priemones kaip akcijos ar obligacijos gali pradėti tik tuomet, kai turi sukaupę pakankamą sumą „juodai dienai“ – maždaug pusmečiui pragyventi reikalingą sumą.
Vidutinė indėliuose laikoma suma nesiekia 5 tūkst. litų. Pasak J.Varanauskienės, tai reiškia, kad žmonės neturi pakankamai pinigų „juodai dienai“, todėl natūralu, kad negalvoja ir apie kitus taupymo būdus.
Tuo metu investicinio banko „Evli“ investicinių portfelių valdytojas Martynas Grikinis teigia, kad indėlių populiarumą lemia ir skurdi Lietuvos gyventojų investavimo patirtis. „Lietuviai yra linkę taupyti. Jei ne indėliai, tai taupoma perkant nekilnojamąjį turtą, nors, mano nuomone, tai yra ne investicija, o įsipareigojimas“, – 15min.lt sakė M.Grikinis.
Mažas pajamas turintiems gyventojams M.Grikinis pataria rinktis pinigų rinkos fondus. Į pinigų rizikos fondus investavęs gyventojas pinigus ir uždirbtas palūkanas gali atgauti bet kada. Anksčiau sutarto laiko indėlį pasiėmęs gyventojas netenka palūkanų.
