Trečias pagal dydį Azijos ūkis atsitiesė po pandemijos, tačiau dabar, pasaulyje smarkiai pakilus naftos kainoms, jam tenka susidurti su didėjančia infliacija.
„Susiduriame su naujais, bet milžiniškais iššūkiais“, – per televiziją pareiškė centrinio banko vadovas Shaktikanta Dasas, karą Ukrainoje pavadinęs „tektoniniu poslinkiu“.
„Dabar prognozuojama, kad infliacija bus didesnė, o augimas – lėtesnis negu buvo numatyta vasarį“, – pridūrė jis.
Centrinio banko vertinimais, bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022–2023 finansiniais metais padidės 7,2 proc., o ne 7,8 proc., kaip prognozuota anksčiau.
Infliacija tuo tarpu sudarys 5,7 proc., nors dar prieš du mėnesius buvo prognozuota, kad ji sieks 4,5 procento.
Indija importuoja daugiau kaip 80 proc. reikalingos naftos ir, mažėjant vidaus gavybai, šalies priklausomybė nuo užsienio naftos vis didėja.
Infliacija šalyje ir sausį, ir vasarį viršijo viršutinę centriniam bankui priimtiną 6 proc. ribą.
Vis dėlto centrinio banko pinigų politikos komitetas vienuoliktą kartą iš eilės nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro 4 proc., o tai yra istoriškai žemas lygis.
Tačiau Š.Dasas po komiteto posėdžio pareiškė, kad komitetas „telkia dėmesį į skatinimo nutraukimą, siekdamas užtikrinti, kad infliacija ateityje išliktų tiksliniame intervale ir kartu būtų palaikomas augimas“.
Rinkose šis jo pareiškimas buvo įvertintas kaip pirmasis aiškus ženklas, jog bazinė palūkanų norma bus padidinta ir galbūt jau artimiausioje ateityje.
