Visos, net ir didžiausių ir prestižiškiausių advokatų kontorų darbuotojos advokatės dirba ne pagal darbo sutartį, bet pagal individualios veiklos pažymą. Mat dirbti samdomu darbuotoju joms draudžia Lietuvos įstatymai.
Nors jos neretai gauna kur kas solidesnius nei rinkos vidurkis atlyginimus, tačiau gyvenimas apkarsta pradėjus planuoti šeimą. Mat darbdavys neprivalo moteriai saugoti darbo vietos, o „Sodros“ išmokos, palyginti su buvusiu atlyginimu, yra menkos. Tai yra aktualu ne tik advokatėms, bet visoms pagal individualią veiklą dirbančioms būsimoms mamoms.
Priversta taupyti pati
32 metų Diana su vyru pirmojo savo vaiko susilauks lapkričio mėnesį. Jau pusantrų metų šeima stropiai taupo – kas mėnesį į taupyklę atideda po 300 eurų tam laikotarpiui, kai gims jų dukrytė.
„Aš šiek tiek uždelsiau su šeimos planavimu. Norėjau pasiekti tam tikrą statusą, kad honoraras normalus pasidarytų. Be to, kontora, kurioje dirbu, moka ganėtinai aukštus honorarus, palyginti su situacija rinkoje, anksčiau dirbau mažesnėse kontorose, kur atlygis buvo dar mažesnis. Tad mano atvejis tikrai nėra kritinis“, – pasakojo Diana.
Ji žino, kad, išėjusi vaiko priežiūros atostogų, išmokas gaus nedideles, todėl papildomai pati ir atsideda santaupų iš savo, kaip sako, nemažo honoraro. Dabar jai kas mėnesį, atėmus leidžiamus atsiskaitymus (iki 30 proc. pajamų leidžiama apskaityti kaip išlaidas ir nuo jų nemokėti mokesčių), lieka apie 2000 eurų (nuo jų dar reikia sumokėti PSD ir VSD).
Tačiau vien dėl to, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą, išėjusi motinystės atostogų jau gaus daugiausia po 850 eurų per mėnesį. Čia tuo atveju, jeigu su vaiku „atostogaus“ tik metus, kai galima gauti 100 proc. buvusio darbo užmokesčio. Jeigu ilsėsis dvejus metus, pirmaisiais metais kas mėnesį gaus apie 600 eurų, antraisiais – jau tik po 340 eurų.
Moka mažiau mokesčių
Motinystei susiruošusios advokatės, kaip ir visi pagal individualią veiklą dirbantys asmenys, valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) išmokas moka nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų sumos. Tai reiškia, kad pusė jų pajamų yra neapmokestinamos VSD (29,7 proc. arba 31,7 proc. jei pensijų kaupime dalyvauja mokėdami papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas savo lėšomis) ir PSD (9 proc.) mokesčiais.
Beje, apmokestinamosios pajamos gali būti ne visos, bet 70 proc. pajamų. Mat pajamas galima sumažinti leidžiamais atskaitymais. Jų, kaip 15min aiškino advokatė Viktorija Čivilytė, kurių suma negali būti didesnė nei 30 proc. gautų (uždirbtų) pajamų ir tokiu atveju advokatui nėra pareigos rinkti buhalterinės apskaitos (pirminius) dokumentus ir tas išlaidas pagrįsti.
„Sodra“ atsižvelgia tik į pusę apmokestinamųjų pajamų (70 proc. visų pagal individualią pažymą veikiančių asmenų pajamų), skaičiuodama vaiko priežiūros atostogoms skirtas išmokas. Beje, egzistuoja mokesčių lubos. Asmuo, besiverčiantis individualia veikla, per metus negali sumokėti įmokų nuo daugiau nei 28 vidutinio darbo užmokesčio sumos (beveik 21 tūkst. eurų).
Teisę pretenduoti į motinystės ir vaiko priežiūros išmokas turi tik tos individualiai dirbančios moterys, kurios per pastaruosius 24 mėnesius turi sukaupusios bent 12 mėnesių stažą.
Dėl to taupyti papildomai, kaip kad tą daro Diana, dirbantiems pagal individualią veiklą yra tiesiog privaloma. Priešingu atveju pajamos, auginant vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais, nė iš tolo nepriims buvusių.
Įmonė neprivalo saugoti darbo vietos, nėra tokio reikalavimo, bet bent jau mūsų advokatų kontoroje bent vienerius metus laiko tikrai saugo. Nėra jokio rašytinio susitarimo, labiau vidinė nerašyta taisyklė, – kalbėjo Diana.
Kitas galvos skausmas, su kuriuo susiduria taip dirbančios mamos, yra jų darbo vieta. Mat advokatų kontoros jos saugoti pagal įstatymus neprivalo.
Tenka kliautis darbdavio sąžine
Diana į darbą ruošiasi grįžti po metų. Ne todėl, kad nenorėtų dar vienerius pabūti su naujagime, bet tam, kad išsaugotų savo darbo vietą.
„Įmonė neprivalo saugoti darbo vietos, nėra tokio reikalavimo, bet bent jau mūsų advokatų kontoroje bent vienerius metus laiko tikrai saugo. Nėra jokio rašytinio susitarimo, labiau vidinė nerašyta taisyklė. Nežinau atvejų, kada nebūtų jos laikytasi, tačiau taip pat nežinau atvejų, kad kolegės būtų išėjusios ilgesniam nei 1 m. terminui“, – pasakojo Diana.
Ji mielai dirbtų pagal samdomo darbo sutartį, tačiau advokatams Lietuvoje tą draudžiama daryti. Dianą tokia tvarka liūdina.
„Tuo naudojasi advokatų kontoros, darbindamos jaunus žmones. Joms tai yra pigesnė darbo jėga – kiekvienas jaunas teisininkas yra skatinamas kuo greičiau tapti advokatūros nariu ir dirbti pagal pažymą. Nors faktiškai mūsų darbo pobūdis, jei nesi advokatų kontoros savininkas, yra kaip įprasto samdomo darbuotojo“, – pasakojo motinystei besiruošianti moteris.
Samdyti neturi teisės
„Advokatūros įstatyme yra pasakyta, kad advokatai negali turėti darbo santykių“, – 15min aiškino advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė Dovilė Burgienė.
Pasak jos, motinystės bei vaiko priežiūros laikotarpiu advokatės sustabdo savo veiklą ir ją atnaujinusios gali teikti advokato paslaugas savo pasirinktiems asmenims. Joms nepriklauso jokios įstatyminės garantijos, susijusios su darbo vietos išsaugojimu, todėl praktikoje jos stengiasi maksimaliai greitai sugrįžti iš vaiko priežiūros atostogų, kad neprarastų savo klientų ir kvalifikacijos.
„Paprastai didelės advokatų kontoros sutartyse dėl darbo vietos su advokatėmis numato, kad sutartis nenutrūksta joms išėjus motinystės ar vaiko priežiūros atostogų, ir laukia jų sugrįžtant po laikino praktikos sustabdymo“, – aiškino D.Burgienė.
Ji priminė, kad apie veiklos sustabdymą yra būtina pranešti Mokesčių inspekcijai, kartu pateikiant Lietuvos advokatūros sprendimą dėl veiklos sustabdymo.
Kaip paskaičiuoti vaiko priežiūros atostogų išmoką?
Diana kreipėsi ir į „Sodrą“, prašydama daugiau informacijos apie tai, ko tikėtis išėjus auginti vaiko. Net atsakymu neliko patenkinta.
„Aš dar tiksliai nežinau, kiek gausiu, nes taisyklės labai neaiškios, „Sodroje“ paskambinus jie nepasako aiškiai, kokios sumos tikėtis“, – pasakojo Diana.
Todėl paprašėme D.Burgienės paaiškinti, kaip reikėtų skaičiuoti vaiko priežiūros atostogų išmoką.
Advokatės, taip pat ir kitos individualia veikla užsiimančios moterys, kurios moka socialinio draudimo įmokas ir turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, turi teisę į motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo metu ir vaiko priežiūros išmoką.
Motinystės išmoka mokama moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Motinystės išmoka mokama už 126 kalendorines dienas. Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų advokatės kompensuojamojo uždarbio dydžio (bet ne didesnę sumą kaip įmokų „lubos“ ir dar nuo išmokų mokamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis).
Kalbant apie vaiko priežiūros išmoką, moteris gali rinktis auginti vaiką vienerius arba dvejus metus. Jeigu atostogaujama tik metus, tuomet išmokos dydis yra 100 procentų moters kompensuojamojo uždarbio dydžio (taigi pusės faktinių pajamų į rankas). Be to, dar reikia sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Taigi, jeigu moteris gauna 2000 eurų į rankas, pirmus metus gaus 100 proc. nuo pusės buvusio atlyginimo (1000 eurų). Sumokėjus gyventojų pajamų mokestį, liks 850 eurų.
Jeigu atostogaus dvejus metus, iki kol vaikui sueis metai gaus 70 proc. nuo pusės buvusio atlyginimo, antraisiais metais – 40 proc. Taigi, jeigu gaudavo 2000 eurų, po GPM pirmaisiais ir antraisiais metais kas mėnesį iš „Sodros“ ji gaus atitinkamai 600 ir 340 eurų.
Iš esmės vaiką auginanti advokatė jau po kelių pirmų savaičių po vaiko gimimo galėtų iš namų dirbti po kelias valandas per dieną ir mokėti nuo savo pajamų mokesčius. Dabartinis reguliavimas, kai reikia rinktis arba išmoką, arba darbą, neatitinka nei advokatės, nei valstybės interesų, – kalbėjo D.Burgienė.
Tiesa, egzistuoja ir išmokų lubos – moteris per mėnesį negali gauti daugiau nei 1600 eurų, nuo kurių dar skaičiuojamas GPM.
Tiesa, antraisiais vaiko auginimo metais jau galima imtis individualios veiklos.
„Tačiau jei advokatė nori pradėti veiklą anksčiau nei vaikui sueis vieneri metai, ji praranda teisę gauti išmokas. Toks teisinis reglamentavimas yra labai nelankstus ir neskatina moterų grįžti į darbo rinką anksčiau. Reikia pažymėti, kad didelė dalis advokato darbo gali būti atliekama iš namų, dirbant pagal lankstų grafiką. Iš esmės vaiką auginanti advokatė jau po kelių pirmų savaičių po vaiko gimimo galėtų iš namų dirbti po kelias valandas per dieną ir mokėti nuo savo pajamų mokesčius. Dabartinis reguliavimas, kai reikia rinktis arba išmoką, arba darbą, neatitinka nei advokatės, nei valstybės interesų“, – kalbėjo D.Burgienė.
Tas pats galioja ir kitoms pagal individualios veiklos pažymą dirbančioms moterims – dirbti nerizikuojant prarasti išmokų galima tik antraisiais vaiko auginimo metais.
