Būdamos technologijų lyderės, šio regiono šalys ne tik formuoja pasaulines inovacijų tendencijas, bet ir aktyviai dalyvauja tarptautinėje prekyboje importuodamos įvairius produktus. Kaip Lietuva gali išnaudoti šio regiono pranašumus?
Kas laukia 2025-aisiais?
Viena dinamiškiausių pasaulio rinkų laikoma Pietryčių ir Rytų Azija pereina į naują augimo etapą – nacionalinės šalių ekonomikos sparčiai integruojasi į globalius žinių tinklus, o mokslas ir technologijos regiono valstybėms atveria kelią į aukštesnės vertės grandines. Ateinančiais metais šiam regionui prognozuojamas stabilus ekonomikos augimas ir toliau kylančios investicijos į inovacijas.
Tarptautinis valiutos fondas įvardija penkias ekonomiškai stipriausias regiono valstybes: Japoniją, Pietų Korėją, Honkongą, Taivaną ir Singapūrą. Prognozuojama, kad jau kitąmet P.Korėjos BVP metinis augimas nežymiai, bet pralenks JAV bei tokių Europos šalių kaip Jungtinė Karalystė bei Vokietija augimą, ir sieks 3 proc. Šiose didelę perkamąją galią turinčiose rinkose matomas potencialas ir lietuvių kuriamiems produktams bei paslaugoms – todėl Lietuvos įmonėms verta atkreipti dėmesį į šį regioną.
Iš daugiausiai potencialo Azijoje turinčių ir toliau turėsiančių sektorių verta pažymėti IT (fintech ir žaidimų industrijas), e-komerciją, gynybą, biotechnologijas, maisto technologijas, pažangią gamybą (robotika, lazeriai). Pastaroji sritis ypač aktuali į Rytus besižvalgantiems Lietuvos gamintojams, nes Japonija užima ketvirtąją, o P.Korėja – penktąją vietą lazerių eksporto rinkoje.
Regiono šalims taip pat reikalingi dirbtinio intelekto, žaliųjų technologijų sprendimai, programinė įranga bei kibernetinio saugumo įrankiai. Todėl Lietuvos verslai, siekiantys įsitvirtinti Pietryčių ir Rytų Azijoje, turėtų įsivertinti, kokius papildomus produktus ir paslaugas galėtų pasiūlyti šiai rinkai, ypač MTEP srityse. Tai atvertų duris bendradarbiavimui ir nišinių sprendimų eksportui.
Pietryčių ir Rytų Azijos ekonomika pasižymi atsparumu.
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje sudaro palankias sąlygas plėstis į šias rinkas, nes sumažėja prekybos kliūtys ir atsiranda tarpvalstybinės partnerystės galimybės. 2024 m. ES aktyviai skatino šalių – narių įmones atrasti Japoniją ir P.Korėją dalyvaujant verslo misijose bei ES organizuojamuose stenduose tarptautinėse parodose. Pagal suteiktą finansavimą numatyta, kad 2024-2027 m. į Japoniją ir P.Korėją bus suorganizuota po 10 verslo misijų pažangiems sektoriams.
Galimybės Lietuvai Pietryčių ir Rytų Azijos rinkoje
Lietuvos banko statistika rodo, kad Lietuvos verslai vis labiau atranda Rytų bei Pietryčių Azijos rinkas. Pavyzdžiui, eksportas į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną auga sparčiau nei į kitas pasaulio dalis: 2023 m. Lietuvos paslaugų eksportas į 10-ies Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių (Australijos, Japonijos, Indijos, Pietų Korėjos, Singapūro, Indonezijos, Taivano, Vietnamo, Malaizijos, Tailando) rinkas augo 36 proc. (nuo 167 iki 228 mln. Eur). Palyginimui, į ES, EBPO ir NATO eksportas augo 23 proc.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, 2024 m. lietuviškos kilmės eksportas į P.Korėją augo daugiausiai – net 16,6 proc.
Verta pabrėžti, kad lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų eksportas į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną 2023 m. taip pat augo 18,6 proc. Daugiausiai eksportuojama optikos, fotografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai.
Lietuvos verslai jau šiandien veikia Pietryčių ir Rytų Azijos šalyse. „Teltonika“ Singapūre turi savo atstovybę, biotechnologijų startuolis „Integral Solutions“ dalyvauja akceleravimo programose Taivane. Kitos lietuvių įmonės, dirbančios su finansinėmis ir blokų grandinių technologijomis bei IT, taip pat aktyviai dairosi galimybių regione.
Kosmoso sektorius taip pat stiprina bendradarbiavimą Azijoje. Pernai lapkritį Lietuvos startuolis „SENSmetry“ buvo atrinktas Europos kosmoso agentūros kaip vienas perspektyviausių startuolių ir atstovavo Europą „Nihonbashi Space Week” konferencijoje Tokijuje. Bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Japonijoje, stiprinama partnerystė su Japonijos kosmoso tyrimų agentūra JAXA (Japan Aerospace Exploration Agency), taip pat ketiname užmegzti ryšius su atvira inovacijų platforma kosmoso verslui „Cross U”.
Sparti skaitmenizacija gali tapti puikia galimybe Lietuvos verslams įsilieti į Pietryčių bei Rytų Azijos rinkas. Štai Singapūras išsikėlė ambicingą tikslą tapti šalimi Nr. 1 skaitmenizacijos srityje ne tik regione, bet ir pasaulyje. Investicijos į „Smart Nation“ viziją, fintech sprendimus ir infrastruktūros projektus sustiprino Singapūro, kaip regioninio logistikos ir duomenų centrų branduolio, vaidmenį. Šiandien šalyje yra sutelkti apie 60 proc. ASEAN duomenų centrų, o nutiesti nauji povandeniniai kabeliai ženkliai pagerino skaitmeninį ryšį Pietryčių ir Rytų Azijoje bei už jos ribų.
Dėl gaminamų puslaidininkių visame pasaulyje žinomas Taivanas taip pat yra atviras Lietuvos verslams – pavyzdžiui, mūsų šalies įmonės ieško komponentų savo kuriamiems aukštųjų technologijų produktams gynybos, lazerių srityse. Taivanas taip pat užima svarbią vietą elektromobilių sektoriuje – čia pagaminama penktadalis „Tesla” automobilių komponentų.
Augantis potencialas šiose srityse atveria duris ir Lietuvos įmonėms, svarstančioms apie veiklos plėtrą ir eksporto rinkų diversifikavimą.
Regiono ypatumai
Per pastaruosius kelis dešimtmečius įdiegtos technologinės naujovės, dėmesys pažangios pramonės plėtrai bei strateginiai politiniai sprendimai leido Pietryčių ir Rytų Azijos šalims tapti pasaulinės prekybos lyderėmis.
Laisvosios prekybos susitarimai ir regioninės partnerystės stiprina regiono, kaip pasaulinės prekybos ir investicijų centro, statusą. Vienas tokių susitarimų – Regioninės išsamios ekonominės partnerystės sutartis (RCEP), kuriai priklauso Japonija, Pietų Korėja ir Singapūras. Jos tikslas – sumažinti muitus ir palengvinti prekybą tarp šalių narių. 2022 m. prekyba tarp RCEP narių išaugo 8 proc., o tai rodo stiprėjančią regioninę ekonominę integraciją.
Pietryčių ir Rytų Azijos ekonomika pasižymi atsparumu. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą sudavė stiprų smūgį Europos tiekimo grandinėms, tačiau Azijoje šių trikdžių padariniai buvo labiau netiesioginiai. Pagrindine ekonomikos augimo kliūtimi tapo sumažėjusi prekybos paklausa iš labiau paveiktų rinkų – pirmiausia partnerių Europoje. Azijos regione prekybai jautriausios šalys yra būtent Pietryčių ir Rytų Azijos rinkos, t. y. Japonija, Pietų Korėja, Taivanas ir Singapūras. Kitaip tariant – jos labiausiai suinteresuotos turėti prekybos partnerius, todėl Lietuva gali ir turi tai išnaudoti.
Norintiems pilnai išnaudoti Pietryčių bei Rytų Azijos siūlomas galimybes būtina skirti laiko santykiams su vietinėmis organizacijomis užmegzti, suprasti verslo etiketą. Be to, prieš siūlant savo prekes ar paslaugas, reikia įsigilinti į vietinių vartotojų poreikius ir laikytis atitinkamos rinkodaros strategijos. Vietiniams prekės ženklams pirmenybė gali būti teikiama ne tik dėl jų žinomumo, bet ir iš nacionalinio pasididžiavimo paskatų.
Taip pat vertėtų pasidomėti ir kultūriniais regiono ypatumais, įsigilinti į verslo praktikas, bendravimo stilių. Pavyzdžiui, IT įmonės Japonijoje susiduria su kalbos barjeru – šioje šalyje be vietinės kalbos ar konsultanto gali būti sudėtinga. Todėl rekomenduojame kreiptis į Lietuvos ambasadas ir ten dirbančius komercijos atašė, turinčius plačią darbo su vietine rinka patirtį ir galinčius patarti visais rūpimais klausimais. Įgauti reikiamų žinių galima ir Inovacijų agentūros rengiamuose „Eksporto klubuose“ bei konsultacijose.
Keliant tikslus 2025-iesiems, Pietryčių ir Rytų Azija turėtų atsirasti Lietuvos įmonių akiratyje. Siekiant išnaudoti regiono teikiamus pranašumus, verta atkreipti dėmesį į šių šalių potencialą ir įsivertinti galimas naudas jūsų verslo plėtrai.
