„Stebėjome subalansuotą ekonomikos plėtrą: ji rėmėsi tiek vidaus vartojimu, tiek ir įspūdingais į eksportą orientuotų veiklų rezultatais, o palanki kreditavimo aplinka ir siekis sumažinti priklausomybę nuo besipučiančių darbo kaštų lėmė didesnes produktyviųjų investicijų apimtis“, – teigė specialistė.
Statistikos departamento duomenimis, pernai realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 5,1 proc. (nepašalinus sudarė 4,8 proc.). Paskutinį metų ketvirtį palyginti su III ketv. ekonomika (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką) stiebėsi išaugo 0,5 proc., o per metus – 4,8 proc.
Pramonė, pasak jos, atspariausias Lietuvos ekonomikos stuburo slankstelis. Kertiniu ekonomikos lokomotyvu visus metus išliko apdirbamoji gamyba. Gamintojai stebino dviženkle tiek produkcijos, tiek eksporto apimčių plėtra. Vakarų ekonomikoms atsigaunant, staigiai atšoko ir globali paklausa galutinio ir tarpinio vartojimo prekėms bei žaliavoms. Daugelyje pasaulio vietų gamintojai šį paklausos šuolį pasitiko pustuščiais sandėliais ir po karantino praretėjusiomis darbuotojų gretomis. Lietuvos gamybos įmonės sureagavo lanksčiai ir šiomis atsivėrusiomis nišomis pasinaudojo. Trumpėjant tiekimo grandinėms, jos perėmė užsakymus ir stebino istoriniais gamybos apimčių rekordais.
Nors suvaržytos pirmosios metų pusės ekonominius rezultatus gelbėjo eksportuotojai, ilgainiui ekonomikos augimas tapo labiau subalansuotas. Pasibaigus karantinui buvo galima stebėti energingą ir vidaus paklausa mintančių veiklų vystymąsi – kaip ir 2020 m., taip ir pernai po karantino suveikė suspaustos spyruoklės efektas.
Paslaugas ir prekybą gaivino atvertos vartotojų piniginės. Vartotojų optimizmą kurstė viruso suvaldymas, vakcinacijos pažanga, gyventojų sąskaitose susikaupusios solidžios pinigų sumos, gerėjantys darbo rinkos ir pajamų rodikliai. Šios aplinkybės lėmė įspūdingą mažmeninės prekybos apyvartų augimą ir leido atsitiesti namų ūkių paklausa mintančioms paslaugoms. Atkuto ir labiausiai nuo pandemijos nukentėję apgyvendinimo, maitinimo, turizmo, sporto, rekreacijos, pramogų ir kultūros sektoriai.
Prie vidaus paklausos atsigavimo stipriai prisidėjo ir rekordinis būsto rinkos aktyvumas, įliejęs energijos su šiais procesais susijusioms veikloms. Vis dėlto, kalbant apie statybų sektoriaus rezultatus, tik būsto plėtros segmentas ir buvo dinamiškas, negyvenamosios paskirties plėtra buvo itin vangi, o inžinerinių statinių – net kuklesnė nei 2020-aisiais. Tam įtakos galėjo turėti viešųjų investicijų perstumdymai, tad teigiamas poveikis, tikėtina, nusistums į ateitį. Procesus statybų sektoriuje pernai ypač stipriai apsunkino sutrikęs statybinių medžiagų tiekimas, kainų svyravimai ir darbuotojų trūkumas.
Šiemet nusimato gerokai sudėtingesnė distancija. Nors metai dar tik prasideda, Lietuvos ekonomikos plėtrai klostosi ne itin palanki aplinka. Rizikos židinių, kurie gali apkarpyti Lietuvos ekonomikos plėtros perspektyvas, apstu tiek šalies viduje, tiek išorėje.
Nors metai dar tik prasideda, Lietuvos ekonomikos plėtrai klostosi ne itin palanki aplinka.
Aukščiausi nuo 2009 m. infliacijos tempai gali kėsinasi į gyventojų lūkesčius ir reikšmingai apkramto perkamąją galią. Tai vers vartotojus keisti savo vartojimo pasirinkimus ir elgseną. Brangstant pirmos būtinybės prekėms ir paslaugoms, šių išlaidų išvengti nelengva, tad tenka atsisakydami ne pirmos svarbos, ar prabangos prekių ir paslaugų.
Sunku prognozuoti, kada atlėgs Europą apėmusi energetikos krizė. Energijos kainų šokas mūsų gamintojus ne tik veikia tiesiogiai per besipučiančias sąnaudų eilutes, bet ir skaudžiai kerta Lietuvos kertinėms rinkoms Vakaruose, kurių ekonomikos jau kurį laiką siunčia nevienareikšmius signalus ir verčia nerimauti dėl atsigavimo tvarumo.
Neramu dėl eksporto, kuris pernai buvo viena kertinių Lietuvos ūkio sėkmės dedamųjų, plėtros tvarumo. Jau vien įspūdinga palyginamoji bazė slopins augimo skaitinę išraišką, tačiau daugiausia neapibrėžtumų kyla dėl atsiradusių geopolitinių įtampų.
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko komentaras:
Lietuvos BVP paskutinį 2021 metų ketvirtį buvo 4,4 proc. didesnis negu prieš metus. Per visus 2021 metus BVP padidėjo 4,8 procentais. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, metinis BVP pokytis ketvirtą ketvirtį buvo 4,8 proc., o per ketvirtį BVP padidėjo 0,5 procentais. Toks ketvirčio pokytis yra didesnis negu buvo trečią ketvirtį, kai BVP per ketvirtį nepakito. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos ir informacijos bei ryšių sektoriai, neigiamą – statybų sektorius. Tokio spartaus BVP augimo nebeišvysime nei 2022, nei 2023 metais.
Praėjusio ketvirčio BVP rezultatas buvo labai arti mūsų prognozės, galiojusios nuo lapkričio, kai teigėme, kad paskutinį metų ketvirtį metinis BVP pokytis sieks apie 5 procentus. Tačiau priešingai negu ankstesniais ketvirčiais, šįkart mūsų gana atsargios prognozės nebuvo viršytos. Be to, ir visų 2021 metų BVP pokytis buvo šiek tiek mažesnis negu mūsų prognozuotas 4,9 proc. augimas. Kita vertus, tai pirmas įvertis ir po mėnesio rezultatai gali būti pagerinti.
Jau žinome, kad dvi labai svarbios ūkio šakos – pramonė ir mažmeninės prekyba – augo daugiau, negu prognozavome. Tačiau panašu, kad neigiamą įtaką paskutinį ketvirtį galėjo daryti prastesni negu tikėtasi statybų ir transporto sektorių rezultatai.
Pramonės produkcijos, išskyrus naftos produktus, apimtis lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo net 21,4 proc. didesnė negu prieš metus. Akivaizdu, kad pramonės įmonės praėjusiais metais sugebėjo sėkmingai spręsti kylančias tiekimo grandinės problemas ir patenkinti augusius užsakymus. Paskutinį ketvirtį daugiausiai augo cheminių produktų, kompiuterinių, optinių, medicinos įrenginių, elektronikos, kitos įrangos gamyba. Naujausios apklausos rodo, kad įmonių užsakymai yra dideli, tačiau ir toliau problemų kelia aukštos žaliavų kainos, darbuotojų trūkumas ir nepalankių geopolitinių įvykių įtaka užsienio prekybai.
Gyventojai paskutinį metų ketvirtį išlaidavo drąsiai
Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo 12 proc. didesnė negu prieš metus. Vien gruodį metinis pokytis buvo 16,8 procento. Nors tikėjomės, kad kalėdinė prekyba turėjo būti labai sėkminga, praėjusią savaitę paskelbti oficialūs prekybos duomenys viršijo lūkesčius. Nereikia pamiršti, kad įtakos tokiam dideliam augimui gruodį turėjo ir tai, kad prieš metus gruodį pusę mėnesio nemažai parduotuvių dėl ribojimų nedirbo. Visgi šių metų pirmas ketvirtis prekybininkams jau bus gerokai prastesnis ir dėl retesnio pirkėjų apsilankymo parduotuvėse, ir dėl išaugusios infliacijos, kuri darys vis didesnę įtaką realiam namų ūkių vartojimui.
Praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo nedaug ribojimų apgyvendinimo ir maitinimo, kelionių, meno, kultūros, sporto renginių organizavimo sektoriams, o tokių paslaugų paklausa buvo didelė, todėl tai irgi turėjo teigiamą įtaką šalies metiniam BVP pokyčiui. Pavyzdžiui, vien maitinimo sektoriaus apyvarta lyginamosiomis kainomis buvo 79 proc. didesnė negu prieš metus. Praėjusių metų pradžia dėl karantino buvo prasta šiems sektoriams, todėl šių metų pirmą ketvirtį, jeigu neatsiras ribojimų, metinis šių sektoriaus apyvartos pokytis išliks didelis.
Ankstesniais praėjusių metų ketvirčiais BVP 0,3–0,4 procentinio punkto padidėjo dėl sparčiai augusio informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus. Mažai tikėtina, kad kas pasikeitė praėjusių metų paskutinį ketvirtį, o šio sektoriaus indėlis išliko teigiamas ir svarbus ekonomikai.
Mažai tikėtina, kad kas pasikeitė praėjusių metų paskutinį ketvirtį, o šio sektoriaus indėlis išliko teigiamas ir svarbus ekonomikai.
Silpnas praėjusių metų statybų sektoriaus ketvirtis
Kol kas paskelbti praėjusių metų spalio ir lapkričio mėnesio statybos darbų duomenys rodo, kad paskutinį metų ketvirtį statybų sektoriaus įtaka šalies BVP pokyčiui galėjo būti net ir neigiama. Aukštos statybinių medžiagų kainos, medžiagų tiekimo trikdžiai, nesutarimai dėl valstybinių užsakymų kainodaros buvo pagrindiniai veiksniai, neleidę statybų bendrovėms džiaugtis gerais rezultatais.
Sudėtinga įvertinti transporto sektoriaus įtaką BVP paskutinį ketvirtį. Aišku tai, kad paskutinį ketvirtį krovinių apyvarta geležinkeliu buvo 11 proc. mažesnė prieš metus, o krovinių krova Klaipėdos jūrų uoste krito 9,5 procento. Tačiau gerokai didesnę įtaką Lietuvos BVP daro krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis įmonių rezultatai, o kol kas daugiau žinių, kad paskutinis ketvirtis turėjo būti neblogas dėl užsakymų gausos.
Prognozuojame, kad šiemet Lietuvos BVP jau augs gerokai lėčiau negu prieš metus – 3,5 procento. Matome, kad yra nemažai tikėtinų veiksnių, kurie gali lemti ir daug lėtesnį ekonomikos augimą, tačiau manome, kad kol kas įtraukti jų galimos įtakos į pagrindinį ekonomikos scenarijų nereikėtų.
