Tyrimo duomenimis, artimuosius finansiškai tokia pat arba didesne nei anksčiau apimtimi toliau remia 26 proc. Lietuvos gyventojų. Ši dalis yra reikšmingai mažesnė nei Latvijoje (35 proc.), tačiau šiek didesnė nei Estijoje (24 proc.). Latvijoje ir Estijoje panašiai kaip Lietuvoje – maždaug po penktadalį – gyventojų pripažino artimųjų nebegalintys remti taip dosniai, kaip anksčiau.
Infliacija ir ekonominis neužtikrintumas atsiliepia ne tik gyventojų galimybėms padėti artimiesiems, tačiau ir įvairioms išlaidoms. Dažniausiai lietuviai šiemet nurodė mažinę išlaidas pramogoms ir kultūriniams renginiams (41 proc.). Reikšminga dalis gyventojų taip pat apkarpė valgymo ne namuose bei maisto užsisakymo (37 proc.), kelionių (32 proc.), remonto ir baldų įsigijimo (32 proc.) ir laisvalaikio pomėgių (31 proc.) biudžetus.
Visgi šiemet gyventojai įvairias išlaidas riboja mažiau nei praėjusių metų pabaigoje. Pavyzdžiui, pernai spalį net 33 proc. lietuvių teigė taupymo sumetimais mažinę elektros suvartojimą, o šiemet tai darė jau tik 27 proc. tyrimo dalyvių. Valgymo restoranuose ir kavinėse išlaidas šiemet ribojo 4 proc. mažiau gyventojų nei pernai, o transporto išlaidas – 3 proc. mažesnė dalis (16 proc.). Tiesa, nuo 17 iki 21 proc. išaugo taupymą atidėjusių lietuvių dalis.
Dar labiau diržus atsilaisvino latviai. Pavyzdžiui, mažinusių elektros suvartojimą šių metų pradžioje, palyginti su 2022-ųjų pabaiga, šalyje kaimynėje sumenko nuo 31 iki 22 proc. Išlaidas hobiams šiemet apkarpė 15 proc. (pernai 23 proc.), o keliones atidėjo 28 proc. (pernai 35 proc.) latvių. Latvijos gyventojai šiemet mažiau riboja beveik visų kategorijų išlaidas.
Estijoje situacija priešinga – palyginti su praėjusių metų pabaiga, kai kurias išlaidas šios šalies gyventojai šiemet ribojo labiau. Pavyzdžiui, išlaidas drabužiams ir avalynei apkarpiusių estų dalis išaugo nuo 33 iki 37 proc. Remontą atidėjusių estų padaugėjo nuo 27 iki 32 proc., o į šoną nustūmusių taupymą – nuo 25 iki 31 proc.
„Nors Baltijos šalių gyventojai toliau jaučia infliacijos poveikį ir yra priversti koreguoti kai kuriuos finansinius bei vartojimo įpročius, iš tyrimo duomenų galima spręsti, kad ganėtinai niūrios praėjusių metų pabaigos nuotaikos Lietuvoje ir Latvijoje šiek tiek sklaidosi. Tam įtakos gali turėti stabilesnės energijos kainos ir bendrai didesnis, nei iš pradžių manyta, ekonomikos atsparumas. Visgi gyventojams svarbu pernelyg neatsipalaiduoti, išlaikyti finansinę discipliną ir atsakingai planuoti savo išlaidas“, – sako „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę Rūta Ežerskienė.
Anot R.Ežerskienės, tai, kad nuo pernai metų pabaigos padaugėjo taupymą atidedančių lietuvių dalis, nėra gera tendencija. Banko atstovės teigimu, taupymas ir lėšų atsidėjimas nenumatytiems atvejams yra itin svarbi tvarių finansų dalis, todėl tuo pagal galimybes turėtų rūpintis kiekvienas. Kas mėnesį taupyti rekomenduojama atsidėti bent 10 proc. pajamų.
Baltijos šalių gyventojų tyrimą „Citadele“ banko iniciatyva bendrovė „Norstat“ atliko šių metų sausį. Iš viso kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.
