Prekės per metus pabrango 13,7 proc., o paslaugos – 18,1 procento.
Pasak tarnybos analitikės Viktorijos Trasanov, metiniam VKI pakilimui didžiausios įtakos turėjo su būstu susijusių kainų pokyčiai, lėmę daugiau kaip trečdalį bendro indekso prieaugio.
„Namų ūkiams tiekta elektros energija pabrango 72,1 proc., šilumos energija (šildymas) – 27,4 proc., o tinklais tiektos dujos – 72 procentais. Transporto, taip pat maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiai lėmė mažiau nei ketvirtadalį bendro indekso prieaugio. Benzinas pabrango 38,3 proc., o dyzelinas – 53,2 proc.“, – pareiškė ji.
Iš maisto produktų per metus labiausiai pabrango bulvės (127,3 proc.), kiti augaliniai aliejai (43,7 proc.), šviežia žuvis (30,6 proc.), miltai ir kruopos (27,6 proc.), taip pat kava (27,2 proc.).
Didesnis nei 15,2 proc. metinis VKI prieaugis Estijoje paskutinį kartą buvo fiksuotas 1996 metų lapkritį, kuomet sudarė 16,4 procento.
Didžiausią poveikį mėnesio infliacijai turėjo variklių degalų kainų pokyčiai, lėmę beveik pusę bendro mėnesinio VKI prieaugio. Benzinas per mėnesį pabrango 13,8 proc., o dyzelinas – 25,2 procento.
