Nerimo nejaučia nedaugelis
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) vasario mėnesį, iki ir tik prasidėjus karui Ukrainoje, užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad vyriausi (vyresni nei 56 metų) respondentai dažniau jautė nerimą dėl augančios infliacijos ir brangstančių energijos išteklių, kuris skatina labiau rūpintis finansiniu saugumu. Mažiau dėl infliacijos buvo linkę nerimauti vyrai, aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji.
„Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dėl infliacijos ir kylančių kainų nerimo nejaučia tik apie 12 proc. gyventojų. Kylančios energetinių išteklių kainos labiausiai verčia nerimauti vyriausius, kurie nėra sukaupę pakankamai lėšų, kad, ekonomikai banguojant, išėję į pensiją galėtų jaustis ramiau. Jaunesni gyventojai, dar turintys laiko pasirūpinti savo finansiniu saugumu ir kapitalu senatvei, jaudinasi mažiau. Apklausa taip pat atskleidė, kad galima krizė skatina gyventojus imtis atsakomybės ir pačius rūpintis savo finansiniu saugumu bei savarankiškai kaupti kapitalą. Daugelis gyventojų tikisi, kad tai daryti jiems padės bei mokestinėmis priemonėmis skatins valstybė“, – komentavo LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Net 80 proc. gyventojų apklausos metu pritarė, kad būtina ir patiems rūpintis savo finansiniu saugumu bei savarankiškai kaupti kapitalą, kad senatvėje netektų stipriai apriboti poreikių. Nepritariančių tam buvo tik 9 proc.
Požiūris į finansinį saugumą priklauso ir nuo išsilavinimo
Apklausos metu daugelis gyventojų pritarė, kad valstybė turėtų mokestinėmis priemonėmis skatinti gyventojus pačius rūpintis finansiniu saugumu ir savarankiškai kaupti kapitalą senatvei, pavyzdžiui, taikyti mažesnius mokesčius ar leisti susigrąžinti dalį lėšų, skirtų ilgalaikio taupymo priemonėms. Tam pritarė 77 proc. apklaustųjų, o nepritarė – 10 proc.
Aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji dažniau sutiko su teiginiu, kad valstybė turėtų skatinti gyventojus rūpintis savo finansiniu saugumu.
„Apklausa dar kartą patvirtino tai, ką Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija kalba ne pirmus metus – kad žmonės jaustųsi labiau užtikrinti dėl ateities, kad būtų sukaupę papildomą kapitalą senatvei, būtina didinti finansinį gyventojų švietimą ir taikyti priemones, kurios skatina žmones kaupti savarankiškai. Valstybės paskata ir išsamesnės žinios apie reguliuojamas, pritaikytas finansines priemones, tokias kaip kaupiamasis gyvybės draudimas ir III pakopos pensijų fondai, ypač reikalingos gyventojams, kurie nėra įsigilinę į savarankiško investavimo subtilybes“, – kalbėjo A.Bakšinskas.
Beveik trečdalis – 27 proc. apklaustųjų – teigė, kad savo finansiniu saugumu rūpinosi ir iki šiol. Dažniausiai tai – aukštesnio išsimokslinimo ir didžiųjų miestų gyventojai. Žemesnio išsilavinimo, rajono centrų bei kaimo vietovių gyventojai apklausos metu dažniau teigė, kad apie poreikį labiau rūpintis savo finansiniu saugumu supratę dabar. Iš viso tokių tarp apklaustųjų buvo 44 proc.
Panaši skirtis ryškėja ir kalbant apie požiūrį į savarankiško kaupimo svarbą. Beveik pusė apklaustųjų pritaria, kad kaupiamasis gyvybės draudimas ir III pakopos pensijų fondai yra ilgalaikio taupymo priemonė, užtikrinanti didesnį finansinį saugumą ir didesnes pajamas senatvėje.
Kaupiantys per III pensijų pakopą dažniau nurodo 26-45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji, didžiųjų miestų gyventojai, kurie ir iki šiol dažniau rūpinosi savo finansine ateitimi.
Savarankiškai kaupti dažniau nėra pradėję vyriausi, žemesnio išsimokslinimo apklausos dalyviai, rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai.
