Pavasarį pradėjusi į viršų kopti infliacija, panašu, nežada sustoti. Gegužę ir birželį pasiekusi 3,5 proc., liepą išankstinė metinė infliacija jau užkopė iki 4,3 proc.
Kalbinti ekspertai vienbalsiai tikino, kad prie išaugusio išankstinės infliacijos rodiklio gerokai prisidėjo situacija žaliavų rinkose.
Anot turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, stebėti žaliavų kainų kilimai galiausiai nuvilnijo per tiekimo grandines ir pasiekė galutinį vartotoją.
„Kodėl taip nutiko – tai pandemijos, karantino ir pernykščių išgyvenimų pasekmė, nes dėl įvairių trikdžių gamyboje ir tiekimo grandinėse susidarė prekių ir žaliavų deficitai. Kai yra tam tikrų žaliavų, prekių ar komponentų trūkumas, kainos labai sparčiai reaguoja augimu“, – 15min sakė I.Genytė-Pikčienė.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat pastebėjo, kad „brango visos žaliavos, kurios tik galėjo brangti“. Prisidėjo ir vidiniai aspektai – visų pirma, situacija darbo rinkoje ir darbuotojų trūkumas.
„Šiandien turime didžiausią laisvų darbo vietų skaičių per visą istoriją. Tai reiškia, kad įmonės nesuranda darbuotojų, vilioja darbuotojus viena iš kitos ir skatina įmones kelti atlyginimus. Tai kelia ir kainas“, – nurodė A.Izgorodinas.
Jo teigimu, brangimą lemia ir augantis vartojimas.
„Žmonės mato, kad kainos auga, perka prekes ir paslaugas šiandien, nes žino, kad kaina rytoj tikriausiai padidės. Tai skatina dar spartesnį vartojimo augimą ir spartesnį kainų augimą“, – pastebėjo A.Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, artėjama prie ribos, kai infliacija ekonomikai gali tapti truputį pavojinga.
„Jei ji bus fiksuota labai ilgą laiką, tai gresia ekonomikos perkaitimu, nes žmonės šiandien aktyviai pirks prekes, nes žinos, kad rytoj prekės brangs. Taigi tai gali paskatinti pernelyg spartų vartojimo augimą. Sakyčiau, kad valdžios institucijoms infliacijos rodiklį reikia stebėti gana atidžiai“, – įspėjo ekspertas.
Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė, buvusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka sutiko, kad Lietuva patiria dvigubą infliaciją – iš žaliavų rinkos ir iš darbo rinkos spaudimo.
„Mes iš principo turime dvigubą infliaciją – tiek išorinę iš žaliavų rinkos, tiek ir vidinę iš darbo rinkos spaudimo, kuris vis dar išlieka ganėtinai aukštas. Todėl kurį laiką Lietuvos infliacija, matyt, bus didesnė negu euro zonos vidurkis. Tada mums reikėtų užtikrinti, kad produktyvumas augtų panašiu tempu kaip ir infliacija. Jei tai užtikrinsime, nebus poveikio mūsų konkurencingumui“, – tikino J.Rojaka.
Kas laukia toliau?
Ekonomistai sutiko, kad kainos žaliavų rinkose pamažu stabilizuojasi, tačiau vartotojai tai pajusti gali neišsyk. Pasak I.Genytės-Pikčienės, infliacija antrame metų pusmetyje turėtų laikytis aukštesniame lygyje.
A.Izgorodinas irgi pastebėjo, kad, stabilizuojantis žaliavų kainoms, rudenį ir žiemą gali likti vienintelis faktorius, kelsiantis kainas – tai yra darbuotojų atlyginimų kilimas.
„Manau, kad žaliavų kainos artimiausiu metu turėtų stabilizuotis arba netgi truputį nukristi. Tai realiai rudenį–žiemą Lietuvoje liks vienintelis faktorius, kuris kels kainas. Tai yra vietinis aspektas, atlyginimų augimas“, – kalbėjo ekonomistas.
J.Rojaka sutiko, kad, atslūgstant įtampai žaliavų rinkose, tai reikš, kad mėnesiniai infliacijos rodikliai neturėtų stebinti tokiais šoktelėjimais.
Tiesa, aptariant, koks infliacijos rodiklis Lietuvai būtų optimaliausias, ekonomistų nuomonės šiek tiek išsiskyrė. I.Genytė-Pikčienė sakė, kad Lietuvai toleruotinas infliacijos lygis gali būti aukštesnis ir siekti 2–3 proc.
„Mums toleruotino lygio infliacija gali būti ir kiek aukštesnė, kadangi mes vejamės Vakarus pagal savo išsivystymą, tai ir kainų lygis yra dar vis žemesnis. Aišku, yra tam tikros kategorijos, kur jau pasivijome vidurkį, bet erdvės tolesnei konvergencijai ir toleruotinos infliacijos sparta yra šiek tiek didesnė negu 2 proc.., kurios siekiama brandžiose ekonomikose“, – tikino ekspertė.
Savo ruožtu A.Izgorodinas pastebėjo, kad 2 proc. infliacijos rodiklis būtų sveikas ir nepernelyg skausmingas gyventojų piniginėms.
„Šiandien problemos kaip ir nėra, nes atlyginimai auga dvigubai sparčiau nei kainos. Negali sakyti, kad tie 4 proc. yra labai pavojingi gyventojų finansams, bet jie yra pavojingi žiūrint iš ekonomikos augimo ir tvarumo perspektyvos“, – pažymėjo pašnekovas.
