Į 15min kreipėsi skaitytojas Šarūnas, kuris iš „Bitės“ antradienį gavo laišką apie didėjantį turimo paslaugų plano mokestį. Vyras teigė prieš pusmetį prasitęsęs sutartį ir kartu įsigijęs išmanųjį laikrodį.
„Turiu pasirašęs sutartį ir galėčiau išeiti, jei nebūčiau pasiėmęs laikrodžio. Turiu dvi sutartis – viena ryšio paslaugoms, telefono numeriui, o kita laikrodžiui, kuris turi elektroninę SIM kortelę. Jeigu dabar sugalvočiau išeiti, turėčiau sumokėti už laikrodžio nuolaidą, kurią jie man suteikė. Paslaugų sutartį pagal įstatymą galiu nutraukti, jeigu paslaugos tiekėjas keičia vienašališkai sutartį“, – kalbėjo jis.
„Bitė“ prieštarauja, kad Šarūnas ne taip suprato – jei nuspręstų nutraukti sutartį, klientas turėtų sumokėti visą likutį už turėtą įrangą vienu mokėjimu. Tačiau nuolaidų už pačią įrangą grąžinti nereikia.
Visgi Šarūnui pikta ir dėl to, kad pakelti kainas „Bitė“ nutarė ne tik naujoms, bet ir jau galiojančioms sutartims.
„Suprasčiau, jei kaina būtų keliama pratęsiant sutartį, tai būtų nieko neįprasto, tai vyksta visada. Bet sutartis buvo pasirašyta prieš pusę metų. O kai termino viduryje jie sugalvoja kainą pakelti, atrodo negražiai“, – tvirtino pašnekovas.
Ši situacija jam priminė prieš daugiau nei dešimtmetį įvykusį skandalą su „Omnitel“ (dabar „Telia“). 2009-aisiais „Omnitel“ nutarė vienašališkai klientams įvesti Asmeninį mokėjimo planą, kurio kaina buvo apskaičiuota pagal ankstesnių metų vidurkį – dėl to daliai klientų kaina gerokai išaugo. Bendrovė dėl to neteko beveik 50 tūkst. klientų, pasinaudojusių numerio perkėlimo paslauga.
„Omnitel“ tuomet nurodė, jog tokį planą pristačiusi norėdama padėti abonentams sutaupyti.
„Naujais asmeniniais mokėjimo planais siekiame sudaryti sąlygas savo ištikimiems klientams neriboti bendravimo mobiliuoju ryšiu ekonominės recesijos metu, taupyti laiką ir transportui skirtas išlaidas“, – 2009-ais 15min komentavo „Omnitel“ viceprezidentas komercijai Remigijus Štaras.
Beje, „Bitė“ brangina ir „Mezon“ interneto paslaugų planus – klientai tikina sulaukę laiškų, kad nuo sausio 1 d. interneto paslaugų mokestis didėja 1,45 euro.
Neatlaikė infliacijos
Jaunius Špakauskas, „Bitės“ korporatyvinės komunikacijos vadovas, 15min atsakė, jog įmonė siekia gerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę, todėl į jas nuolat investuojama. Anot jo, telekomunikacijų sektorius reikalauja bene daugiausia investicijų, nes pačios technologijos greitai sensta.
„Investicijų reikalauja ir naujų paslaugų kūrimas, tinklo stabilumo užtikrinimas, naujovių diegimas. Deja, pasaulyje ir Lietuvoje įsisiūbavusi infliacija, siekianti jau beveik 10 proc., neįprastai išaugino ir „Bitės“ kaštus. Gerokai pabrango tinklo įranga, įvairūs įrenginiai, elektra, tam tikros kitos prekės ir paslaugos aktualios ir mūsų verslui. Ypač sparčiai užaugo technologijų sektoriaus darbuotojų atlyginimai, todėl nežymiai keičiasi ir mūsų paslaugų kainos“, – nurodo jis.
Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija spalį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu – siekė 8 proc., o vidutinė metinė infliacija – 3,1 proc. (rugsėjį – atitinkamai 6,3 proc. ir 2,5 proc.).
J.Špakausko teigimu, pokytis leis ir toliau investuoti, pristatyti naujų paslaugų, visapusiškai gerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę.
„Peržiūrime paslaugų kainas daugumai klientų. Su klientu sudarytos sutarties peržiūrėjimą numato tiek paslaugų teikimo sutartis, tiek mūsų veiklą reguliuojantys įstatymai“, – kalbėjo jis.
Laiške klientams nurodoma, kad turimas paslaugų plano mokestis didėja nuo 2022 m. sausio 1 d.
„Jei naudojatės balso ar mobilaus interneto paslaugomis, Jūsų paslaugų plano kaina keisis po 1,30 Eur su PVM per mėnesį. Jei naudojatės daiktų interneto (išmaniųjų laikrodžių, „ARLO“ ir kt.) paslaugomis, Jūsų paslaugų plano kaina keisis 0,50 Eur su PVM“, – rašoma laiške.
„Bitės“ atstovo teigimu, remiantis paslaugų teikimo sutartimi ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, kainą „Bitė“ gali keisti įspėjusi klientą apie tai ne vėliau kaip prieš 30 dienų.
„Savo klientus sąžiningai ir atvirai apie kainos pokytį informavome taip, kaip ir numatyta teisės aktuose“, – 15min komentavo jis.
„Bitė“ savo klientams pranešė, kad pasikeitus paslaugų teikimo sąlygoms, jie turi teisę pasinaudoti Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 p. nurodytomis teisėmis. Pastarasis punktas sako, jog sutartį abonentas turi teisę nutraukti anksčiau laiko, jei tiekėjas iš esmės pažeidžia sutartį.
„Jei, deja, klientas vis tik nuspręstų paslaugų atsisakyti, turėtų sumokėti likusias įmokas už įsigytą įrangą“, – papildė J.Špakauskas.
Tačiau įmonės atstovas pažymėjo, jog net ir tiems, kurie turi planus su nuolaida, netesybų mokėti nereikės.
RRT: sutartį galima nutraukti be netesybų
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skundų skyriaus vedėja Ugnė Karbočiūtė 15min tvirtino, jog pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 21 ir 25 punktus, paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai keisti iš anksto su vartotoju aptartas paslaugų teikimo sąlygas. Tai galioja ir paslaugų kainai, jeigu tokia teisė numatyta paslaugų teikimo sutartyje.
„Paprastai atitinkama paslaugų teikėjo teisė būna įtvirtinta bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose, kurios yra sudėtinė paslaugų teikimo sutarties dalis ir su kuriomis paslaugų gavėjas turėtų susipažinti prieš sudarydamas paslaugų teikimo sutartį, taip pat prieš įsipareigodamas pagal ją“, – aiškino ji.
Tačiau U.Karbočiūtė atkreipia dėmesį, kad, vykdydamas paslaugų teikimo sąlygų (kainų ir kt.) pakeitimus, paslaugų teikėjas turi laikytis šių reikalavimų, įtvirtintų elektroninių ryšių teisėje:
- Paslaugų teikėjas apie paslaugų teikimo sąlygų pakeitimus, įskaitant sutartyje nurodytų paslaugų kainų padidinimą, turi informuoti paslaugų gavėjus ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį;
- Apie numatomus pakeitimus paslaugų gavėjams informacija turi būti pateikiama raštu arba jam prilyginama forma, jei sudaryta rašytinė sutartis;
- Tuo atveju, jeigu su paslaugų gavėju yra sudaryta terminuota sutartis (numatytas minimalus įsipareigojimo naudotis paslaugomis laikotarpis ar pan.), paslaugų gavėjas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai informuojamas apie teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko be netesybų.
„Jei aukščiau minėtų reikalavimų yra laikomasi, paslaugų teikėjas turi teisę keisti paslaugų teikimo sąlygas, įskaitant kainas, ir elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių teisės aktų nepažeidžia. Tačiau tuo atveju, jeigu minėtų reikalavimų nėra laikomasi, paslaugų gavėjui neturėtų būti taikomos naujosios paslaugų teikimo sąlygos iki kol paslaugų gavėjo pažeidimai nėra pašalinami ir paslaugų gavėjas nėra informuojamas apie pakeitimus tinkamai“, – 15min tikino U.Karbočiūtė.
Be to, ji pažymi, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui, todėl jei paslaugų gavėjui netinka tam tikro paslaugų teikėjo atlikti konkretūs sutarties sąlygų (paslaugų kainos ar kt.) pakeitimai, paslaugų gavėjas gali pasinaudoti teise nutraukti paslaugų teikimo sutartį be netesybų.
„Paprastai netesybas sudaro suteiktos grąžintinos nuolaidos paslaugoms ir įrangai. Bet, kaip minėta, jei keičiamos sutarties sąlygos, pvz., kainos, paslaugų gavėjas turi teisę nutraukti sutartį nemokėdamas netesybų“, – aiškino U.Karbočiūtė.
Vartotojų teisės: žmogus turi teisę nutraukti sutartį
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė 15min informavo, jog vartotojai dėl įkainių padidinimo teisėtumo ar informacijos apie tai pateikimo turėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą.
Tačiau, minėtos situacijos kontekste, vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, D.Malinauskienė primena jau minėtą punktą, kuriuo remiantis, leidžiama nutraukti sutartį.
„Taigi paslaugos teikėjas turi teisę keisti paslaugų kainas tik laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, taip pat neturi teisės reikalauti vartotojo mokėti netesybų, jei šis nesutinka su nauja paslaugų kaina ir nutraukia sutartį.
Jeigu sutartyje būtų numatyta paslaugos teikėjo teisė vienašališkai keisti paslaugos kainą, prieš tai tinkamai neinformavus vartotojo ir nesudarius jam galimybės nutraukti sutartį be netesybų, jei jis su nauja paslaugų kaina nesutinka, VVTAT tokią sutarties sąlygą galimai vertintų kaip nesąžiningą sutarties sąlygą, iš esmės pažeidžiančią sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir teisėtus interesus“, – tvirtino ji.
