Programos nutraukimas taps įžanga į ECB palūkanų normų kėlimo ciklą, o tai įvyks pirmą kartą per dešimtmetį.
Metų infliacija euro zonoje gegužę pasiekė 8,1 proc. – aukščiausią lygį bendros valiutos šalių klubo istorijoje, gerokai viršydama paties ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį.
Vartotojų kainų augimą daugiausia lėmė karas Ukrainoje, prisidėjęs prie energijos, maisto ir žaliavų kainų didėjimo.
Infliacijos keliamas spaudimas privertė ECB nuo gruodžio mėnesio padaryti „posūkį 180° kampu“, pažymėjo ING banko ekonomistas Carstenas Brzeski.
Anksčiau teigęs, kad infliacija bus „laikina“ ir kad neturi ketinimų didinti palūkanų normas 2022-aisiais, dabar ECB dabar skubės pasivyti kitus didžiųjų šalių (įskaitant JAV ir Didžiosios Britanijos) centrinius bankus.
Didėjant infliacijai, „vienintelis tikrai įdomus klausimas yra tai, kodėl jie nepradeda didinti palūkanų iš karto, užuot laukę liepos mėnesio“, – pažymėjo analitikas.
Spaudžiama pademonstruoti, kad ECB reaguoja į infliaciją, banko pirmininkė Christine Lagarde savo tinklaraščio įraše gegužės pabaigoje pristatė galimus tolesnius centrinio banko veiksmus.
Neįprastai aiškiai suformuluotame pranešime buvo teigiama, kad ECB krizės metu taikyta skatinimo programa bus baigta „trečiojo ketvirčio pačioje pradžioje“.
Vadinamoji turto pirkimo programa, arba APP, yra paskutinė iš skolos pirkimo priemonių, kurių bendra vertė siekė apie 5 trln. eurų (5,4 trln. JAV dolerių) ir kurias ECB taikė nuo 2014 metų.
Taip pat Ch.Lagarde pasisakė apie ECB politiką antroje metų pusėje, prognozuodama palūkanų normų „kilimą“ kitame valdančiosios tarybos posėdyje liepos mėnesį ir kad centrinis bankas atsisakys neigiamų palūkanų normų iki rugsėjo pabaigos.
Iš trijų pagrindinių ECB taikomų palūkanų normų, vadinamoji indėlių norma, kurią komerciniai bankai paprastai gautų už grynųjų pinigų laikymą ECB per naktį, yra neigiama nuo 2014 metų.
