„Visų pirma mes esame globalios rinkos dalis, kur pernai labai smarkiai augo maisto ir žaliavų kainos. Mes dabar sparčiau vejamės pasaulines maisto kainas negu kad Europos Sąjungoje (ES), kur tas lygis ir šiaip yra aukštesnis“, – 15min.lt sakė finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
Lietuvoje pastaruosius metus maisto kainos augo 11 proc., tuo metu euro zonoje – vos 2 proc. Mėsa Lietuvoje vis dar yra pigesnė nei prieš dvejus metus, tačiau duonos ir grūdų kainos yra 12 proc. didesnės nei prieš metus.
„Swedbank“ analitikų teigimu, didžiausi neatitikimai pastebimi tarp pieno produktų infliacijos Baltijos šalyse ir kitose ES valstybėse. Balandį Lietuvoje pieno produktų kainos buvo 14,6 proc. didesnės nei prieš metus, tuo metu euro zonoje jie brango tik 2,3 proc.
Ir nors Lietuvoje maisto produktai yra 40 proc. pigesni nei Europos vidurkis, šalies gyventojų, kurie prekybos tinkluose palieka itin didelę dalį savo uždarbio, tai neguodžia. Ir mažai Lietuvoje beliko tikinčiųjų, kad maisto kainos gali sumažėti. Daugelis, net 60 proc., su nerimu laukia infliacijos didėjimo.
Rinkos pyragas jau padalintas
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, infliacija auga kaip ant mielių ir dėl susiklosčiusios oligopolinės situacijos maisto rinkoje. „Konkurencija yra nepakankama. Dėl to visos padidėjusios sąnaudos dažniausiai perkeliamos galutiniam vartotojui“, – teigia ekonomistas.
Pernai atliktas Pasaulio ekonomikos forumo šalių konkurencingumo vertinimas Lietuvai nėra palankus – ji užima 100 vietą iš 139 vertintų šalių. Tuo metu kaimyninei Latvijai skirta 74, o Estijai – 33 vieta.
S.Jakeliūno teigimu, tokia situacija susiklostė dėl neapgalvoto rinkos įstatyminio reguliavimo. „Kažkada prieš daug metų buvo nustatyta, kad vienas prekybos tinklas gali turėti ne daugiau, atrodo, kaip 35 proc. rinkos. Ta riba per aukšta buvo, reikėjo ją padaryti 15 ar 20 proc. – tai būtų skatinę konkurenciją“, – sakė ekonomistas.
Tokiai nuomonei pritaria ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys. „Manyčiau, kad kuriantis didiesiems prekybos tinklams Lietuvoje trūko jų plėtros reglamentavimo. Ypač tai pasakytina apie stambių parduotuvių dislokacijos vietas. Atsižvelgiant į tai, kad mažų parduotuvių konkurencinės galimybės gerokai mažesnės, pastarųjų plėtrai būtų galėjusi padėti svari valstybės parama“, – 15min.lt sakė D.Budrys.
Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį prekybos tinklai plėtėsi labai intensyviai. Dar 2007 metais trys didžiausi prekybos tinklai užėmė 64 proc. mažmeninės prekybos maisto, alkoholio, tabako ir plataus vartojimo kasdieninės paklausos prekių rinkos, o 2009 metais – jau 74 proc.
Lietuvoje dirba neefektyviai
Tuo metu LLRI analitikas, lygindamas Lietuvą su užsienio valstybėmis, nesutinka su mintimi, kad Lietuvoje konkurencija yra per maža.
„Nesutikčiau su teiginiu, kad mažmeninėje rinkoje nėra konkurencijos, konkurencija tikrai yra, ji ganėtinai arši, tai, kad turime keturis konkurentus – pagrindinius prekybos tinklus – yra konkurencija. Danijoje, Švedijoje rinką užima kokie trys prekybos tinklai“, – 15min.lt sakė Ž.Šilėnas.
Banko „DnB Nord“ vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, netgi ir monopolinė rinka nėra blogai, jei ji veikia. Visgi Lietuva tuo pasigirti negali.
„Jei dirbama neefektyviai, tai gali tapti akmeniu po kaklu. Bendra ekonomikos struktūra turėtų bazuotis ant kiek įmanoma efektyvesnio verslo. Mes matome, kad Lietuvoje monopolijų efektyvumas nėra geras ir beveik visuose sektoriuose matome oligopolinę situaciją. Kai kurios jų dirba efektyviai, pavyzdžiui, komunikacijos bendrovės“, – 15min.lt sakė ekonomistė.
Politinės valios deficitas
Finansų analitikas S.Jakeliūnas neatmeta galimybės, kad kainos pastaruoju metu kyla smarkiau ir dėl to, kad valdžia skiria mažiau dėmesio rinkos priežiūrai.
„Buvo darytas netgi tyrimas dėl maisto kainų įvairiose prekybinėse grandyse, tas spaudimas, matyt, prilaikė visas grandinės dalis nuo tų kainų kėlimo. Nors jau pasaulinės tendencijos buvo tokios, kad žaliavos brango. Šiemet tas dėmesys iš valdžios institucijų pusės yra mažesnis, ta korekcija kainų, pakilimas persikėlė labiau į šituos metus“, – svarstė analitikas.
S.Jakeliūno manymu, infliacija valdžios akiratyje greičiausiai atsidurs tik maždaug 2012-2013 metais, kai įstojimas į euro zoną taps prioritetu.
Valdžios interesas subalansuoti biudžetą dabar yra žymiai didesnis negu mažinti infliaciją.„Valdžios interesas subalansuoti biudžetą dabar yra žymiai didesnis negu mažinti infliaciją. Gal ji bus mažinama kokiais 2013 metais, kai reikės į euro zoną bandyti įstoti, tada spaudimas mažmeniniams tinklams bus didesnis – ką jūs darot, kodėl jūs darot, kokie jūsų antkainiai. Tai gali paskatinti palaikyti kainas ir tada, jei norėsim įšoksim į tą euro zonos traukinį“, – svarstė analitikas.
Ką pakeistų „Lidl“?
S.Jakeliūnas teigia, kad valdžiai susiklosčiusi oligopolinė situacija rinkoje yra labai naudinga. Esą taip lengva surinkti ir administruoti mokesčius. „Čia yra toks interesų konfliktas – išeina, kad valdžia labiau palaiko rinkos koncentraciją ir aukštesnes kainas negu kad vartotojų interesus. Tai čia toks pamąstymas, bet praktikoje jis veikia“, – teigė ekonomistas.
D.Budrio teigimu, valstybė turi kelis instrumentus, kuriais būtų galima pažaboti infliaciją. Vienas jų – antkainio ribojimas. Be to, parlamentaro teigimu, Lietuva esą jau pribrendo ir minimalios algos augimui. „Žinoma, svarbu ir pačių prekybininkų gera valia prisidėti prie to, kad žmonių atlyginimų nesuvalgytų infliacija“, – sakė D.Budrys.
Parlamentaras svarsto, kad vieno didžiausių Europoje žemų kainų parduotuvių tinklo „Lidl“ atėjimas į Lietuvą taip pat galėtų išgelbėti gyventojus nuo besaikės infliacijos. Be to, smulkiesiems prekybininkams galima būtų padėti įsitvirtinti rinkoje ribojant didžiųjų prekybos tinklų veiklą.
„Pavyzdžiui, didieji prekybos tinklai galėtų dirbti tik darbo dienomis. Toks reglamentavimas sudarytų daug palankesnes veiklos sąlygas smulkiajam verslui, užsiimančiam arba ketinančiam užsiimti mažmenine prekyba, taigi ir konkurencijos didėjimui mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje“, – svarstė parlamentaras.
Mažos rinkos bėdos
J.Rojakos teigimu, didelė konkurencija maisto mažmeninės prekybos rinkoje iš tiesų padėtų sumažinti maisto produktų kainas. Tačiau tai esą praktiškai neįmanomas scenarijus – tam, kad konkurencija būtų arši, prekybininkų rinkoje turėtų būti kur kas daugiau nei dabar, be to, Lietuvos rinkai esant mažai, naujų prekybos tinklų atėjimas į ją būtų sunkus, tam esą būtina lengvinti verslo sąlygas.
„Jei tinklų būtų daugiau, tikrai negaliu garantuoti, kad galutinės kainos būtų geresnės. Nes didesni tinklai turi masto ekonomiją, jie gali sumažinti antkainį vieniems produktams, padidinti kitiems, – subalansuoti kainas. Jeigu kalbam tik apie maisto produktų parduotuvėles, beveik visi produktai brango sparčiai, antkainiai turėtų būti ir jiems išsilaikyti būtų sunku“, – sakė J.Rojaka.
