Valstybės institucijų veiksmai, teikiant su Europos Komisija nesuderintą valstybės pagalbą LRTC, taip pat sukėlė žalą telekomunikacijų sektoriuje veikiančiam privačiam verslui. Jeigu taikiai neteisminiu būdu nebus pasiektas susitarimas, iš valstybės gali būti pareikalauta atlyginti privačiam verslui padarytą žalą.
Viešai prieinamų finansinių duomenų ir ataskaitų analizė rodo, kad 2008-2018 m. vykdyta LRTC investicinė veikla neužtikrino normalizuoto pelno (EBITDA) ir jo maržos augimo, o valdomo valstybės turto naudojimas buvo neefektyvus. Bendrovės turto grąžos rodiklis, rodantis viso įmonės turto panaudojimo efektyvumą, 2018 m. siekė 2,3 proc., nors 2008 m. šis rodiklis buvo 4,9 proc. Pagrindinės veiklos turto grąžos rodiklis ROA 2018 m. buvo tik 1,6 proc., kai tuo tarpu 2008 m. jis siekė 5,9 proc.
Tuo pačiu laikotarpiu LRTC vykdyta komercinė MEZON veikla generavo nuostolį, dengiamą iš reguliuojamų veiklų ir bendrovės turto pardavimo pajamų bei papildomų valstybės lėšų, kurios buvo investuotos didinant LRTC įstatinį kapitalą.
Pritaria ir kitos institucijos
„Kreipdamiesi į Teisingumo ministeriją tikimės efektyvios pagalbos, kad būtų užkirstas kelias tolesniam žalos atsiradimui, nutraukti konkurenciją iškreipiantys valstybės institucijų ir LRTC veiksmai bei kaip galima greičiau priimti sprendimai, užtikrinantys sąžiningą konkurenciją sektoriuje, efektyvų valstybei priklausančio turto naudojimą", – teigia asociacijos „INFOBALT" vadovas Paulius Vertelka.
Anot P. Vertelkos, per keletą metą surinkta informacija apie ydingą LRTC valdymo bei veikimo praktiką yra išsami. LRTC komercinę veiklą taip pat yra neigiamai įvertinusi Konkurencijos taryba, jos trūkumus yra konstatavusi ir Valstybės kontrolė. Tad priimtas sprendimas prašyti Teisingumo ministerijos, kuri įprastai atstovauja valstybei bylose dėl neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tarpininkavimo neteisminiu būdu spręsti susidariusias problemas. „Manome, kad taikios derybos su suinteresuotomis valstybės institucijomis tarpininkaujant Teisingumo ministerijai galėtų būti efektyvus ir korektiškas būdas susitarti dėl reikalingų, tačiau vis atidėliojamų pokyčių. Visgi, jeigu nebus pasiekta susitarimų, iš valstybės gali būti pareikalauta atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą", – sako P. Vertelka.
„Ši „INFOBALT" iniciatyva pasitelkti Teisingumo ministeriją organizuoti taikioms deryboms tarp suinteresuotų valstybės institucijų ir privataus verslo atstovų yra sveikintina ir turėtų prisidėti prie taikaus ginčų sprendimo kultūros Lietuvoje formavimo. Tikiu, kad pasirinktas susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas leis suinteresuotoms šalims aptarti šios valstybės valdomos įmonės dalyvavimo komercinėje veikloje sąlygojamas problemas ir rasti tinkamiausius būdus jas spręsti", – teigia advokatų kontoros „Sorainen" vadovaujantis partneris Laimonas Skibarka.
Europos Komisija – neinformuota
LRTC turi išimtinę teisę teikti reguliuojamas transliacijų perdavimo paslaugas ir šioms paslaugoms teikti naudoja valstybės perduotą turtą – televizijos bokštus, elektroninių ryšių infrastruktūrą, valstybinės žemės sklypus ir pan. Tą pačią infrastruktūrą bei išteklius LRTC naudoja ir MEZON paslaugoms teikti. Europos Sąjungos teisė draudžia pajamomis, gaunamomis iš reguliuojamos veiklos, subsidijuoti kitas tos pačios bendrovės veiklas, t. y., teikti kryžminį subsidijavimą komercinei veiklai, vykdomai konkurencingoje rinkoje.
Kiek žinoma, Europos Komisija apie valstybės pagalbą MEZON veiklai nėra informuota. Pagalbos priemonės ar pagalbos sistemos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas priklauso išimtinei Europos Komisijos kompetencijai.
Asociacija „INFOBALT" kaip vieną iš galimų problemos sprendimo variantų siūlo LRTC reguliuojamų ir komercinių veiklų išskaidymą, komercinę veiklą perduodant atskiram juridiniam asmeniui, kurio valdymas būtų perduotas interesų konflikto neturinčiai (t. y., elektroninių ryšių politikos neformuojančiai) ministerijai.
