Verslo nuomonės prieštaringos – vieni kritikuoja tokį mokestį, kiti priešingai – džiaugiasi, kad mokesčių naštą išsidalins daugiau mokėtojų, todėl rinkos priežiūra jiems pigs, pirmadienį informuoja „Verslo žinios“.
Numatoma, kad naujoji tarnyba būtų finansuojama iš įmokų, kurias mokėtų jos reguliuojamos įmonės. Pvz., pašto ir pasiuntinių bei telekomunikacijų įmonėms kasmet tektų mokėti įmokas, sudarančias 0,2 proc. nuo metinių pajamų, energetikos bendrovėms tektų atiduoti 0,3 proc. savo pajamų.
Skubių siuntų bendrovės „DHL Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas skaičiuoja, kad jo vadovaujamai įmonei mokesčiai už reguliavimą pakiltų daugiau kaip 10 kartų.
„Dabar Ryšių reguliavimo tarnybai mokame 3 tūkst. litų per metus. Pagal naująjį įstatymą, tektų mokėti apie 45 tūkst. litų. Tai papildomos sąnaudos“, – sako jis.
Įstatymui nepritaria bendrovė „Teo LT“ ir skaičiuoja reguliuotojui turėsianti papildomai mokėti apie 1,5 mln. litų per metus. Tai daugiau nei 5 kartus didesnė suma, nei bendrovė sumoka dabar.
„Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas sako, kad „Tele2“ įstatymui pritaria: „Tokia tvarka užtikrina reguliuotojo nepriklausomybę nuo politinių sprendimų ir garantuoja, kad nebus renkami per dideli mokesčiai“, – sako jis.
Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba bus sukurta sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Valstybinę energetikos inspekciją ir Ryšių reguliavimo tarnybą.
Ši institucija prižiūrėtų ir reguliuotų kelių sektorių įmones – energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo, pašto ir pasiuntinių, elektroninių (mobiliojo, fiksuotojo ryšio, interneto) ryšių.