„Šiuo metu Seime svarstomas senas projektas, kuriame yra kreditų maksimalios kainos ribos sumažinimas nuo 200 proc. iki 36 procentų. Lietuvos bankas tam neprieštarauja, tačiau dar pernai rudenį mes buvo pateikę kompleksą pasiūlymų ne tik dėl kredito kainos, tačiau ir dėl pačio skolinimo ir skolinimosi“, – BNS sakė I.Šimonytė.
Jos teigimu, centrinis bankas siūlo nustatyti privalomą skolintis ketinančios asmens mokumo tikrinimą, apriboti galimybes imti kreditus „karšta galva“, nepaliekant žmogui pakankamai laiko apsispręsti prieš gaunant paskolą, panašiai kaip azartinių lošimų rinkoje sudaryti gyventojams galimybę asmeniškai įsirašyti į sąrašą asmenų, kuriems greitųjų kreditų paslaugos neteikiamos.
„Greitųjų kreditų rinkos problema yra gerokai subtilesnė ir sudėtingesnė nei vien tik kredito kainą, į kurią dabar, atrodo, yra, susikoncentruota. Lietuvos banko siūlymai buvo pateikti Finansų ministerijai, kuri juos, kiek suprantu, dar iki šiol derina. Apie tai buvo informuotas Seimas ir būtų gerai, kad šie klausimai nebūtų palikti nuošalyje sprendžiant tik dėl kredito kainos“, – tvirtino I.Šimonytė.
Greitųjų kreditų rinkos problema yra gerokai subtilesnė ir sudėtingesnė nei vien tik kredito kainą, į kurią dabar, atrodo, yra, susikoncentruota
Pasak jos, galutinė greitųjų kreditų kaina vienas iš svarbių klausimų, tačiau tikriausiai ne pagrindinis, ir vien tik jos sumažinimas neatsakingo skolinimosi problemų neišspręs.
Seimo komitetas trečiadienį, išklausęs Finansų ministerijos ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atstovų argumentus, dviem savaitėms atidėjo Ryčio Kupčinsko ir Povilo Gylio pataisų, kuriomis siūloma iki 36 proc. sumažinti greitųjų kreditų kainą, svarstymą .Dabar įstatymas numato, kad kredito metinė palūkanų norma neturi būti didesnė kaip 200 procentų.
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Eivilė Čipkutė parlamentarams nurodė, kad ministerija iki liepos mėnesio ketina pateikti pataisas, kuriomis būtų draudžiama greituosius kreditus teikti nuo 22 val. iki 8 val., o jų maksimali kaina būtų sumažinta iki 100 procentų.
Tuo tarpu Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas Seimo komiteto nariams siūlė galutinę paskolų kainą diferencijuoti atsižvelgiant į kredito dydį – mažesnėms ir trumpesnio laikotarpio paskoloms, pavyzdžiui, iki 1 tūkst. litų, taikyti didesnes palūkanas, o didesnių kreditų laipsniškai mažinti.
I.Šimonytės teigimu, greitųjų kreditų kainos diferencijavimas yra svarstytinas.
„Tai irgi yra variantas. Mes savo maksimalią kainą siūlėme mažinti iki 50 proc., tačiau nepretenduojame, kad tai yra absoliučiai vienintelis įmanomas sprendimas. Galima svarstyti ir kitokias alternatyvas ir tai kartu su Finansų ministerija darysime“, – BNS sakė I.Šimonytė.
Tuo tarpu poreikio licencijuoti greitųjų kreditų įmonių veiklą, anot I.Šimonytės, nėra.
„Ir dabar kreditų bendrovės yra įtraukiamos į sąrašą, tačiau kažkokie formalūs reikalavimai nėra taikomi. Į tokį reguliavimą (licencijavimą – BNS) reikia žvelgti per proporcingumo prizmę – bankai yra licencijuojami, nes jie rizikuoja indėlininkų pinigais, o šios įmonės rizikuoja tik savo ir akcininkų pinigais. Tai visai kitoks veiklos laukas, kitoks santykis su visuomene. Saugant visuomenės interesus reikia reguliuoti patį skolinimo procesą, o ne šių paslaugų teikėjus “, – teigė I.Šimonytė.
Lietuvos banko duomenimis, daugiau kaip 90 dienų pradelstų ne kredito institucijų suteiktų vartojimo kreditų skaičius pernai padidėjo 47 proc. iki 156 tūkst., o šių kreditų vertė išaugo daugiau nei 40 proc. ir gruodžio pabaigoje siekė 279 mln. litų.
Per 2013 metus suteikta 11 proc. daugiau vartojimo kreditų nei 2012-aisiais., o suma išaugo 14 procentų. Šį augimą labiausiai lėmė didesni nei 1 tūkst. litų vartojimo kreditai – jų pernai išduota net 3,5 karto daugiau nei 2012-aisiais, o paskolinta suma padidėjo 28 procentais.
