„Stebint pastarojo laikotarpio diskusiją apie NT mokestį (atmetu marginalines kailių plėšimo temas, nes čia nieko naujo, labiau kalbu apie tuos, kur tikėtumeis kažkokios taikos su savo įsitikinimais kitose srityse), gali suprasti populizmo dedamąją – būna, kad politikoje be jos sunku ir tada ne šiaip, kad ignoruoji, kas rekomenduojama tarptautinių organizacijų (imkim tik tas rekomendacijas, kurios mums patinka, kurios ne – tai gal ne tokios jau ir tarptautinės), kas įrašyta Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane, siūlai didinti savivaldos išlaidas, bet kategoriškai atsisakai didinti savivaldos pajamas – tegul viską apmoka finansų ministrė „iš biudžeto“, nors funkcija absoliučiai ir visiškai savivaldybės savarankiška. Išgyvenama, ne pirmas kartas. Ne visi matematiką mylėjo mokykloje“, – rašo savo paskyroje Facebook“ I.Šimonytė.
Ir dabar pagrindinis būstas yra apmokestinamas mokesčiu. Bėda tik, kad jo neišeina pavadinti NT mokesčiu, nes jis yra toks „buržujaus“ mokestis, kur klausimas, ar mokėsi mokestį, ar ne, priklauso nuo to, ar pagal įstatymą esi „buržujus“.
Tačiau ji pabrėžia, kad realybės ignoruoti nereikia. „O realybė, gerb. vilniečių gynėjai, yra tokia, kad ir dabar pagrindinis būstas yra apmokestinamas mokesčiu. Bėda tik, kad jo neišeina pavadinti NT mokesčiu, nes jis yra toks „buržujaus“ mokestis, kur klausimas, ar mokėsi mokestį, ar ne, priklauso nuo to, ar pagal įstatymą esi „buržujus“. Tai diagnozuojant pliusuojama visa nekomercinio turto vertė ir jeigu viršiji 150 000 eurų, turi mokėti mokestį. Ir tai dar progresinį“, – primena premjerė.
-
A.Armonaitė: Laisvės frakcija nepalaikys NT mokesčio
-
NT mokesčio lengvatų sąrašas – ilgas: ar Seimas nusiteikęs jį apkarpyti?
-
Andrius Mazuronis. Nekilnojamojo turto mokestis – valdžios impotencijos požymis
-
Į mitingą dėl NT mokesčio veš iš visos Lietuvos, bet žada: „Seimo negriausime“
-
Naujas mokestis graso ir neturintiems nuosavo būsto: įspėja apie Portugalijos scenarijų, kur nuoma kai kam tiesiog nebeįkandama
-
G. Skaistė: nuogąstaujant dėl piktnaudžiavimo NT mokesčiu, ruošiamas naujas siūlymas
-
M.Lingė – apie tai, kaip gali būti koreguojamas NT mokestis ir kokio dydžio įmoka tektų jam pačiam
„Kai įstatymą priėmė 2011-aisiais, buržujum būti reikėjo bent milijono litų (mokestinės) vertės nekomercinio turto. Šiandien ši vertė – 150 tūkstančių eurų. Sakysit, paradoksas. Turto vertė visą laiką tik kilo, o štai kartelė, nuo kurios tampi turčium, gerokai sumažėjo (beje, NT mokesčio pokyčius kritikuojančio p. Karbauskio, nūnai atradusio netikėtų bendražygių, valdžios laikais)“, – teigia premjerė.
Kuo blogas esamas mokestis?
Toliau ji išvardija dabartines esamo mokesčio blogybes.
„Tuo ir blogas, kad, visų pirma, jis yra labiau „gerovės/gerbūvio“ (wealth) mokestis, nes pliusuoja visą bet kur Lietuvoje esantį NT ir neapmokestinamą minimumą viršijančiai sumai taiko gana riebų ir beapeliacinį, net įstatyme įkaltą iš pradžių 0,5 proc. tarifą (sutikit, kad gerokai skiriasi nuo NT mokesčio pokyčius siūlančio minimalaus tarifo, kurį galėtų pasirinkti savivaldybės). Kita didelė problema – kadangi pliusuojamas visas turtas, mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, nes kitaip jo įskaityt neįmanoma, kai į krūvą sumestas butas Vilniuje, antras butas Palangoje ir sodyba Labanore. O minimumo riba – nukabinta iš palubės, kažkada 2011 paimta iš liaudies folkloro („milijonierių mokestis“, todėl milijonas litų), bet per laiką sumažėjusi (užuot augusi, kaip augtų vidurkiai ir medianos) dėl diskrecinių buvusios Vyriausybės sprendimų“, – dėsto premjerė.
Savivaldybės priima racionalius sprendimus
Vyriausybės vadovė kritikuoja oponentus, kurie priešinasi nekilnojamojo mokesčio bazės išplėtimui:
„Gerbčiau kolegas, jeigu šalia maldų mažiems mokesčiams, jie melstųsi mažiems viešiesiems sektoriams – mokamiems keliams, mokamam švietimui ir sveikatos paslaugoms. Bet niekad to nepastebėjau. Priešingai, net tas paslaugas, kurias turi finansuoti savivaldybės pačios, jie siūlo toliau dotuoti centrinės valdžios ištekliais. Nes svarbu“.
Moku maždaug 10 eurų mokestį už sklypą Vilniuje, tai sakyčiau, kad turiu empirinio patyrimo.
Ji oponentų kritikoje įžvelgia ir nepasitikėjimą savivaldybių tarybomis ir jų gebėjimu priimti racionalius sprendimus. Pasak I.Šimonytės, tas pats buvo kalbama priimant žemės mokesčio įstatymo pataisas ar pataisas dėl komercinio turto apmokestinimo prieš du dešimtmečius, kai savivaldai buvo nustatytos gana plačios žirklės spręsti dėl tarifų. „Ir ta baimė nepasiteisino, nes jokių milžiniškų žemės mokesčių ar mokesčių komerciniam turtui savivaldybės nenustatė (moku maždaug 10 eurų mokestį už sklypą Vilniuje, tai sakyčiau, kad turiu empirinio patyrimo). Sprendžia politikai, kurie nori būti perrinkti“, – konstatuoja ji.
„Bet tebūnie. Galima sureguliuoti būsto apmokestinimo sritį atskirai, kad kažkam nesisapnuotų 4 proc. mokestis panašiai kaip išnykusi lietuvių kalba po QWX. Tačiau viena yra svarbu – savivaldos atsakomybė teikiant paslaugas savo bendruomenėms auga ir augs, tai natūralus turtėjančios visuomenės dėsnis. Ir tai ne tik gatvės ir asfaltai – tai ir mokyklos, darželiai, parkai – visa ta infrastruktūra, kurią turi kurti ir išlaikyti savivalda ir ko ji negali padaryti būdama priklausoma nuo centrinės valdžios transferų. Visa ši savivaldos kuriama infrastruktūra kelia turto vertę savininkams“, – priduria premjerė.
Dabartinis mokestis – nesusipratimas
„Esamas apmokestinimas (taip, ir pagrindinio būsto, jei kas iš Laisvės partijos pamiršo) yra nesusipratimas. Jis nėra nei gerovės (wealth), nei NT mokestis.
Krizės metais gal jo priėmimas buvo ir kažkiek suprantamas (reikėjo dengti didžiulį deficitą), per laiką jis išsigimė į visiškai nepaaiškinamą dalyką, kurio logika yra priešinga savarankiškesnei, stipresnei, labiau atsakingai ir atskaitingai savivaldai, kuri turi savo rinkėjams paaiškinti, ką darys su savo nustatytais mokesčiais.
Aš apgailestauju dėl kiekvieno politiko, kuris pakalbėjęs apie mokečių blogį, tuoj pat įregistruos pasiūlymą kam nors daugiau išleisti pinigų. Skolon. Nes taip neva mažiau skauda. Būti liberalu „ant mokesčių“ ir socialdemokratu „ant išlaidų“ strategija atrodo tik tol, kol tampi atsakingas už tai, kad galai maksimaliai sueitų. Pažadas amžinai kažką padaryti kito sąskaita ardo visuomenės audinį ir suvokimą, kad valstybės/savivaldos yra tik tiek, kiek dedam ant bendro stalo. Ir yra tokia liūdna naujiena, deja – skola irgi kainuos mokesčius. Ateityje. Kai, atrodys, kad galėtum tiek daug puikių dalykų už tuos pinigus padaryti“, – užbaigia I.Šimonytė.
