Ji dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė nekeičianti nuomonės dėl būtinybės įsivesti bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą. Esą dabar Lietuva yra tarsi euro zonos prieangyje: nei viduje, nei lauke.
„Taip, atsirado tam tikrų papildomų išlaidų, susijusių su naryste – dalyvavimas euro zonos „gelbėjimo mechanizmuose“, kurių anksčiau nebuvo. Tačiau tikiu, kai iki mūsų galimos narystės į daugelį klausimų bus rasti ilgalaikiai atsakymai ir dalyvavimas tokiame fonde neatrodys kaip „atsakingųjų mokėjimas už neatsakingųjų nuodėmes“, – sakė I.Šimonytė.
Finansų ministrė pažymi, kad įsivesti eurą – formali mūsų krašto pareiga.
„Valstybės reputaciją lemia tai, kaip ji laikosi įsipareigojimų. Įstoti į euro zoną, kai atitiksime kriterijus, privalome pagal pasirašytą Stojimo į ES sutartį. Laikiną išlygą dėl to yra išsiderėjusi tik Didžioji Britanija ir Danija“, – sakė ji.
Kalbėdama apie infliaciją ministrė pažymėjo, kad ji priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių, kuriems Vyriausybė turi mažai įtakos.
„Infliaciją veikia pasaulinės naftos ir kitų žaliavų kainos. Be to, Lietuvos infliacijos rodiklis priklauso ir nuo to, su kuriomis valstybėmis ji yra lyginama“, – sakė ji.
Data, kada Lietuva galėtų įsivesti eurą, keitėsi ne kartą. Anksčiau Vyriausybė buvo nustačiusi tikslą prie bendros ES valiutos prisidėti 2014 metais. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad tai nerealu.
Europos Komisija ir Europos centrinis bankas šiemet vertins, ar Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus. Kai kurių ekonomistų vertinimu, realu, kad Lietuva juos atitiks dar šiemet, tad jau 2014-aisiais galėtume įsilieti į euro zoną.
