„Valstybės investicijos pasiteisino – iki šiol skatinti sektoriai 80 proc. padidino generuojamą pridėtinę vertę, dešimtadaliu padidino darbuotojų skaičių, 72 proc. išaugo eksporto apimtis. Ir toliau kryptingai ir tikslingai dirbsime augindami Lietuvos ekonomiką. Susitelksime į šiuos pagrindinius prioritetus: sveikatos technologijas ir biotechnologijas, naujus gamybos procesus, medžiagas ir technologijas bei informacines ir ryšių technologijas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Be to, pasak ministrės, bus siekiama atliepti ir besikeičiančius verslo poreikius: skatinti ne tik mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą (MTEP) ir inovacijas, bet ir pramonės skaitmeninimą, naujų verslų kūrimąsi, paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, verslumo įgūdžių stiprinimą.
Pirmosios finansavimo priemonės turėtų startuoti jau netrukus. Siekiant skatinti inovacijų pasiūlą, lapkritį numatoma skelbti kvietimus tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose, o verslui – įsitraukti į tarptautinius MTEP ir inovacijų partnerystės tinklus.
Inovacijų skatinimo prioritetinės kryptys įtvirtintos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtoje 2021–2027 m. Sumaniosios specializacijos koncepcijoje, kurią trečiadienį patvirtino Vyriausybė. Ja siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus, kurti naujas technologijas bei auginti šalies konkurencingumą ir vertę globaliose rinkose.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija lieka vienintele institucija, atsakinga už 2021–2027 m. Sumaniosios specializacijos koncepcijos įgyvendinimą.
Skaičiavimai rodo, kad 2014–2020 m. sektoriai, priskirti sumaniosios specializacijos prioritetams, pasiekė ženklų progresą ir verslo plėtros, ir MTEP ir inovacijų potencialo didinimo atžvilgiu. Be to, 2014–2020 m. sumaniosios specializacijos sektoriai daugiau kaip dukart padidino išlaidas MTEP bei žinioms imlių paslaugų eksporto apimtis, kas antra veikianti įmonė, atsižvelgdama į minėtus prioritetus, diegė inovacijas.
