Finansų ministerija ketvirtadienį surengė diskusiją apie 2023 m. valstybės biudžeto projektą.
Diskusijoje valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pripažino, kad dabartinė situacija yra neeilinė ir prognozuoti, kas nutiks ilguoju laikotarpiu, sudėtinga.
Kalbėdamas apie biudžete numatytas pagalbos priemones, jis akcentavo pasigendantis taiklumo.
„Žvelgiant į augančias palūkanų normas, skolinimosi mastą, priemonės turėtų būti šiek tiek taiklesnės. Turėtų būti mažiau horizontalių priemonių, taikomų visam verslui ar gyventojams. Tokiu atveju numatytas priemones būtų galima pratęsti ilgesniam laikotarpiui, nes žaliavų ir energijos kainos gali pakrypti tiek į vieną, tiek į kitą pusę“, – kalbėjo M.Macijauskas.
Reaguodama į išsakytus pastebėjimus G.Skaistė sakė, kad šiuo metu patiriamas kainų augimas yra beprecedentis ir darytų įtaką tiek mažas, tiek vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms.
„Vyriausybė pasirinko tokį kainų švelninimo kelią ir duoda žmonėms laiko pasirinkti kitus sprendimus, galbūt įsigyti saulės elektrines ar pasikeisti katilus. Buvo variantų, kaip apriboti elektros kompensaciją, numatant, kad, tarkime, ji būtų taikoma tik iki 150 kilovatvalandžių per mėnesį suvartojantiems žmonėms. Tačiau techniškai įmonės nėra pasirengusios taikyti dvigubos kainodaros ir klaidų skaičius būtų pakankamai didelis, pasirinkus tokį modelį“, – aiškino G.Skaistė.
Pasak politikės, elektra visada buvo laikoma mažiau taršiu energijos būdu, žmonės buvo skatinami įsigyti elektromobilius, imtis kitų sprendimų.
„Dabar pasakyti, kad jiems bus kompensuojama tik dalis kainos, kai jie savo laiku padarė teisingus sprendimus... Filosofinis klausimas, ar tai būtų teisinga“, – pabrėžė ji.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas sutiko, kad noras padėti gyventojams yra suprantamas, tačiau paramos nereikėtų skirti absoliučiai visiems namų ūkiams.
Tiesa, jo teigimu, taiklesnių priemonių parinkimui reikėtų daugiau laiko.
„Kai kalbame apie didesnį tikslumą, galima prisiminti du pagrindinius dalykus – bandymą susieti pagalbą su namų ūkių pajamų lygiu, tai yra, mažiau pagalbos teikti ekonomiškai stipresniems namų ūkiams. Klausimas – kaip tai diferencijuoti. Kitas būdas yra susieti pagalbą su tam tikru vartojimo lygiu. Tiems, kas jį viršija, pagalba galėtų būti mažesnė. Kitos šalys bando tai daryti“, – nurodė jis.
Pasak A.Dabušinsko, per pandemiją pagalbą diferencijuoti buvo sunku, o tai galiausiai išvirto į tai, kad valstybės lėšos kai kuriais atvejais buvo panaudotos neracionaliai.
„Jei diferencijuotume namų ūkius pagal ekonominį pajėgumą, greičiausiai penktadaliui namų ūkiui pagalbos nereikėtų. Klausimas – kaip susieti pajamų lygį su pagalba, vartojimu ir panašiai. Čia yra iššūkių, tam reikia pasiruošti. Bet tikslumo galėtų būti daugiau“, – sakė A.Dabušinskas.
Pasak G.Skaistės, kompensacijas skiriant tik iki 150 kilovatvalandžių per mėnesį suvartojantiems gyventojams būtų sutaupyta labai nedaug, o priemonės administravimas kainuotų brangiai. Visgi ji neatmetė, kad tokia tvarka galėtų atsirasti 2023 m. antrą pusmetį.
„Kalbant apie galimybę diferencijuoti, ji visgi galėtų atsirasti nuo antrojo pusmečio, jei taip apsispręstume. Man atrodo, tiek laiko užtektų nepriklausomiems tiekėjams prisitaikyti, įsivesti dvigubą kainodarą, turėti programinę įrangą, kuri reikalinga, bet tokie sutarimai turėtų atsirasti šių metų pabaigoje“, – nurodė ministrė.
Tuo metu „INVL Asset Management“ vyriausoji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad dabar šalys išgyvena geopolitinės prigimties krizę ir vyriausybės yra priverstos imtis priemonių, kaip jai pasipriešinti.
„Lietuvos ekonomika yra konkurencinga, vystėsi iki šiol darniai ir augo sparčiai, nepaisant išbandymų, tad išsaugoti šią ekonoinę stuktūrą būtina. Kalbant apie pagalbą gyventojams, kertinis momentas yra išvengti socialinių neramumų, kurie išvirstų į rimtas grėsmes“, – sutiko I.Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė akcentavo ir mažiau pozityvų momentą. Ji atkreipė dėmesį, jog tiek per pandemiją, tiek dabartinės krizės metu valdžia ieško sprendimų, tačiau svarbu suvokti, kad abiem atvejais pagalba teikiama iš mokesčių mokėtojų sumokėtų pinigų.
„Ilgainiui tai išvirs į didesnius mokesčius ar didesnes skolas, kurias aptarnaus ateities kartos. Turint omenyje, koks didelis yra biudžeto deficitas, matyti apie milijardo eurų vertės opozicijos pasiūlymus, kaip didinti biudžeto išlaidas, yra neramu“, – nurodė I.Genytė-Pikčienė.
Lietuvos bankas – prieš PVM lengvatas
Diskusijai pakrypus link pridėtinės vertės mokesčio lengvatų (PVM), A.Dabušinskas sakė, kad centrinis bankas yra iš principo priešiškai nusiteikęs jų atžvilgiu.
„Pradžioje lengvata buvo įvesta covido kontekste, aiškinant, kad tai būtų kaip pagalba sektoriams atsigaunant po pandemijos šoko. Galima buvo numatyti, kad covidui pasitraukus į šoną, sumažėjus suvaržymams, sektoriai susilauks paklausos atšokimo, namų ūkiai bus išsiilgę ėjimo į kavines, restoranus. Paklausos atsigavimo buvo galima tikėtis ir šalia to dar buvo valstybės suteikta PVM lengvata“, – nurodė centrinio banko atstovas.
Pasak jo, žvelgiant į dabartinius darbo užmokesčio, užimtumo ir pardavimų rodiklius, matyti, kad sektoriai yra atsigavę ir priežastys, dėl kurių PVM lengvata buvo įvesta, išnyko.
Tuo metu G.Skaistė komentavo, kad siūlant PVM lengvatą maitinimo sektoriui įvesti visam laikui, turi būti pateikti ir tokio sprendimo pajamų šaltiniai.
Taikyti neribotą lengvatą restoranams siūlo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Tai reiškia, kad mes apie 130 mln. eurų kiekvienais metais biudžete neturėsime. Tokiu atveju prašyčiau žmonių, kurie siūlo tokius sprendimus, pasiūlyti ir pajamų šaltinius, nes toks sprendimas būtų sisteminis“, – sakė G.Skaistė.
Kas numatyta biudžete
2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Lyginti su 2022 m., pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.
Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 6,1 proc. lyginti su 2022 m., arba 1,1 mlrd. eurų), iš kurių didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 9 mlrd. eurų.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2023 metais sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 43 proc. BVP.
Vyriausybė ketina kompensuoti visuomeniniame tiekime esančių vartotojų kainas. Numatoma, kad pirmąjį kitų metų pusmetį visuomeninio tiekimo kaina gyventojams turėtų siekti 28 ct/kWh, o antrąjį pusmetį – 33 ct/kWh. Kompensaciją gaus ir nepriklausomą tiekėją pasirinkę gyventojai.
Išaugusių dujų ir elektros kainų našta bus sušvelninta ir verslui, tai atsieis 2,5 mlrd. eurų.
Valstybė verslui taip pat kompensuos pusę elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę likusį šių metų laikotarpį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Dar šiais metais numatytos subsidijos energijai imlioms įmonėms, susiejant subsidijas su sumokėtais mokesčiais.
Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. Augimas siekia 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.
Neapmokestinamasis pajamų dydis augs iki 625 eurų. Tai padės didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas.
Vaiko pinigai kitais metais augs iki 85,75 eurų (šiuo metu siekia 80,5 euro).
