Kas yra daiktų internetas?
Šiandien daiktų internetas suprantamas kaip visuotinis informacijos tinklas, jungiantis kompiuterius, aplinkos stebėjimo sistemas, buities prietaisus, jutiklius, kurie tarpusavyje dalijasi informacija ir ją pateikia tokio daikto naudotojui. Pasak ūkio viceministro Mariaus Skarupsko, tokiam tinklui kurti reikalingos pažangiosios koncepcijos ir technologijos, pavyzdžiui, radijo dažnio atpažinimas, leidžiantis indentifikuoti objektus ir nuskaityti jų turimą informaciją, integruojamos į daiktus įrangos miniatiūrizacijos ar dirbtinis intelektas, todėl didžiausios tokio daiktų bendravimo galimybės atsivers jau netolimoje ateityje.
Daiktų interneto tarybos (theinternetofthings.eu) duomenimis, jau po ketverių metų vietoje šiandien esančių 1,9 mlrd. įrenginių, turinčių vienokius ar kitokius jutiklius, turėsime maždaug 9 mlrd. įrenginių, o daiktų, gebančių prisijungti prie interneto, skaičius susilygins su prognozuojamu kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių skaičiumi, tad netrukus žengsime į naują išmaniųjų daiktų erą.
Šiuo metu vidutinis pilietis turi bent du įrenginius, prijungtus prie interneto, tačiau manoma, kad iki 2015 m. šis skaičius padidės iki 7, o visame pasaulyje belaidžiu ryšiu bus sujungti 25 mlrd. įrenginių.
„Tai reiškia, kad pritaikius pažangiąsias mikroschemas žmogaus naudojami daiktai, tarkime, telefonas, automobilis, buitiniai įrenginiai, drabužiai ir net maistas, ateityje bus susietisu internetu ir galės ne tik rinkti duomenis, bet ir dalytis jais tarpusavyje. Įsivaizduokite, kaip pasikeis jūsų gyvenimas, kai mobiliuoju telefonu galėsite susekti, kur yra jūsų pamesti ar pavogti daiktai, o jūsų vaistinėlė išsiųs žinutę į vaistinę ir užsakys trūkstamų medikamentų?“ – svarsto ūkio viceministras M. Skarupskas.
Kaip teigiama Europos Komisijos, kuri rūpinasi daiktų interneto informacijos saugumo klausimais, pranešime spaudai, laukti to ilgai neteks. Šiuo metu vidutinis pilietis turi bent du įrenginius, prijungtus prie interneto, tačiau manoma, kad iki 2015 m. šis skaičius padidės iki 7, o visame pasaulyje belaidžiu ryšiu bus sujungti 25 mlrd. įrenginių. Iki 2020 m. tokių įrenginių galėtų būti dvigubai daugiau. Visi šie daiktai galės būti sujungti ir „susikalbės“ tarpusavyje.
Daiktų internetas – jau realybė
M. Skarupskas teigia, kad daiktų internetas jau egzistuoja kaip išmanusis miestas: „Pavyzdžiui, pasaulyje realiu laiku ir pagal spūsčių mastą jau yra valdomi šviesoforai ar transporto mazgai, pagal eismo intensyvumą reguliuojamas gatvių apšvietimas, stebima aplinkos tarša, automatiškai nuskaitomi ir komunalinių paslaugų bendrovėms siunčiami elektros, vandens, dujų skaitiklių rodmenys ir panašiai.“
Netolimoje ateityje keliautojai gaus SMS žinutę iš lėktuvo, kuriuo planuoja skristi po kelių valandų, informuojančią, kad jis iš kitos valstybės pakilo vėliau, tad į oro uostą gali neskubėti.
„Kitas realus pavyzdys – jau sukurtos automobilių sistemos, kurios gali būti programuojamos taip, kad galėtume žiemą atsisėsti į jau pašildytą automobilį. Taip pat privažiavus užtvarą arba garažo vartus automatiškai nuskaitomi automobilio valstybiniai numeriai ir jis įleidžiamas. Jau dabar „protingų“ namų gyventojai juose gali per atstumą įjungti ar išjungti šviesas ar televizorių“, – pasakoja ūkio viceministras.
Netolimoje ateityje keliautojai gaus SMS žinutę iš lėktuvo, kuriuo planuoja skristi po kelių valandų, informuojančią, kad jis iš kitos valstybės pakilo vėliau, tad į oro uostą gali neskubėti. Kokie bus kiti žingsniai daiktų interneto link, kol kas galima tik prognozuoti, nes jis pasaulyje dar tik kuriamas.
Pasak M. Skarupsko, tik laiko klausimas, kada jūsų vonioje atsiras dantų šepetėliai, susieti su internetu. Tokiais šepetėliais bus analizuojami judesiai, kiek laiko ir kaip valdotės dantis, duomenys analizuojami ir teikiamas patarimas, kaip tobulinti dantų valymą, ar priminimas, kai prieš užmiegant pamiršime išsivalyti dantis, jau nekalbant apie tai, kad po tam tikro valymų skaičiausjums į namus bus pristatytas naujas dantų šepetėlis.
Daiktų internetas Lietuvoje
M. Skarupskas tikina, kad daiktų interneto pavyzdžių galima atrasti ir Lietuvoje: „Kai kuriuose miestuose įdiegta bene populiariausia iš jau naudojamų išmaniojo miesto sistemų – transporto srautų jutikliai, kuriais remiantis valdomi šviesoforai ir planuojami transporto mazgų pertvarkymai.“
Kitas realus daiktų interneto pavyzdys – išmanusis žuvų ieškiklis „Deeper“, kurį žvejams mėgėjams ir profesionalams sukūrė bendrovė „FridayLab“. Nedidelis į žvejo įrankių krepšį ar kišenę telpantis rutuliukas, įmestas į vandenį ar prikabintas prie valties 50 m atstumu, parodo ne tik vandens telkinio gylį, bet ir temperatūrą bei žuvų susitelkimo vietas.Visi šie duomenys žvejui į mobilųjį telefoną perduodami „Bluetooth“ ryšiu. Tai ypač patogu žvejojant naujuose, dar neišbandytuose vandens telkiniuose.
Kaip pasakoja „FridayLab“ vadovas Aurelijus Liubinas, „Deeper“ funkcionalumo pranašumas yra tas, kad jis neturi jokių papildomų laidų, išorinių baterijų ir veikia ultragarso pagrindu. Turėdamas mažesnę, nei įprasta panašiuose įrenginiuose, bateriją, šis išmanusis rutuliukas nekraunamas gali veikti iki 4 valandų, ospeciali nuo šalčio ličio jonų bateriją apsauganti puta leidžia juo naudotis ir žvejojant žiemą.
„Pagal tai, kokį atspindį gauna nuo dugno, jis parodo, koks yra gylis, kur yra žuvų, kokia vandens temperatūra, ir suteikia kitus žvejui reikalingus duomenis“, – sako A. Liubinas.
Lietuvoje bendrovė realizuoja apie 2 proc. produkcijos, likusi dalis eksportuojama į Kiniją, Kanadą, Ameriką ir didžiąją dalį Europos – iš viso į 35 valstybes.
Artimiausiuose bendrovės planuose – sonaro tobulinimas. Planuojama „Bluetooth“ technologiją pakeisti į „WiFi“ ir taip sonaro veikimo nuotolį vandenyje išplėsti iki 300 metrų.
Vis daugiau dėmesio daiktų interneto vystymui Lietuvoje ketina skirti ir Ūkio ministerija, naujuoju Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpiu planuojanti skirti apie 1,1 mlrd. litų investicijų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (MTEPI).
Ūkio ministerijos organizuotoje tarptautinėje inovacijų konferencijoje „Ekonomikos transformacija: žingsnis į ateitį“, vykusioje gruodžio 9 d., dalyvavęs žurnalistas, rašytojas, mokslininkas, buvęs „Financial Times“ gamybos redaktorius, knygos „Naujoji pramonės revoliucija: vartotojai, globalizacija ir masinės produkcijos pabaiga“ autorius Peteris Marshas akcentavo daiktų interneto reikšmę ir perspektyvas. Pasak jo, tai atveria naujas galimybes pramonei ir technologiniam vystymuisi.
Vis daugiau dėmesio daiktų interneto vystymui Lietuvoje ketina skirti ir Ūkio ministerija, naujuoju Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpiu planuojanti skirti apie 1,1 mlrd. litų investicijų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (MTEPI).
„Vystant daiktų internetą Lietuvoje, labai svarbu, kad mūsų šalies įmonės investuotų į mokslinius tyrimus ir inovacijų diegimą, nes nuo to priklauso ir mūsų šalies konkurencingumo didėjimas. Ūkio ministerija 2014–2020 m. laikotarpiu administruos apie 3,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų ir tai puiki proga įmonėms, norinčioms kurti inovatyvius produktus. Pirmieji kvietimai gauti paramą bus skelbiami jau netrukus“, – sako ūkio viceministras Marius Skarupskas.
