Jie gali kreiptis dėl „Alternatyvos“, „Avietės“ paskolų, taip pat lengvatinių paskolų, teikiamų pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo” (VSF2).
Rugsėjį prasidėjo dar viena priemonė „Startuok“, skirta jauniems verslams (iki 3 metų) ir verslams iki 5 metų vykdantiems socialinio poveikio projektus. Maksimali skolinama suma siekia iki 3 mln. eurų.
Susiduria su nepasitikėjimu
„Esame visiškai jauna įmonė, o Lietuvoje jos labai sunkiai startuoja. Kai nueini į kredito uniją ar banką susiduri su didžiuliu nepasitikėjimu. Išsireikšiu galbūt labai ūkiškai, bet būna, kad ir durnium išvadina. O pačią idėją atmeta vien dėl to, kad jiems nežinoma technologija“, – apie tai, su kuo susiduria pradėti verslą norintys smulkieji verslininkai, neslėpė bendrovės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis.
Pasak vyro, kad pradėti savo veiklą – prekybą agrodronais, jų priedais ir detalėmis, taip pat pasiūlyti pilną agrodronų servisą bei šiais prietaisais atliekamas paslaugas (kartografinės nuotraukos, purškimas, sėja ir kt.) – įmonei pavyko tik gavus nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantuojamą paskolą.
M.Dorelio įkurta įmonė skaičiuoja pirmus metus. Idėja pasiūlyti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims inovaciją žemės ūkiui – robotizuotus ir konkrečioms užduotims pritaikytus dronus – gimė 2020 m. rugsėjį.
„Nesumeluosiu: pusmetį vaikščiojome po finansų įstaigas su savo verslo planu ir ieškodami finansavimo galimybių. Patirties neturėjome, bet buvome optimistai. Galvojome: „ai, per kokius du mėnesiukus susitvarkysime tą finansavimą ir greit startuosime“. O išėjo taip, kad tai įvyko tik 2021 m. rugpjūtį“, – kalbėjo M.Dorelis.
Pandeminė situacija taip pat nepalengvino veiklos pradžios: dronams reikalingos detalės pabrango, ilgiau užtruko jų atgabenimas į Lietuvą. Vis dėlto daugiausia laiko, kaip jau minėta, užsitęsė finansavimo verslo pradžiai paieška. M.Dorelio nuomone, inovatyvius ir rinkoje dar nežinomus produktus bei paslaugas norinčios pasiūlyti įmonės susiduria su išankstine nuostata, kad toks projektas nebus sėkmingas.
„Situacija iš mūsų patirties: produkto vadybininkė, pristačiusi mūsų idėjas, iš vienos finansinės įstaigos valdybos narių sulaukė klausimo. „Jūs pristatote žemės ūkiui skirtą technologiją. Bet ar apie ją žino patys ūkininkai? Paskambinsiu jiems ir paklausiu, nes man atrodo, kad čia visiška nesąmonė“. Čia mūsų vadybininkės žodžiai. Tai, žinoma, kad apie agroinovaciją ūkininkai dar nebus girdėję! Juk tai naujovė. Tačiau dėl to mūsų verslo plane ir yra numatyta, kad viena iš veiklos krypčių – švietimas apie inovacijas“, – emocingai pasakojo pašnekovas.
Namų darbai būtini
Nors kol kas konkurencijos nejaučia, M.Dorelis neabejojo, kad tai laikina – žemės ūkyje, kaip ir visose kitose srityse, inovacijos neišvengiamos.
„Visas pasaulis juda link robotizuotų daiktų. Daugelis namuose turi robotą-siurblį, robotą-žoliapjovę, valdomą telefonu. Tai taupo asmeninį laiką, kurį galime skirti prasmingesniems dalykams. Lygiai taip pat yra su agrodronais: vienas jų teikiamas dalykas – ekonominis našumas, kitas momentas – šios technologijos padeda saugoti gamtą, mažiau ją teršia. Dirbtinis intelektas, kuris veikia agrodronuose, eliminuoja ir žmogiškas klaidas“, – savo produkto privalumus vardijo pašnekovas. Įmonės veiklą jis sieja ne tik su Lietuva, bet ir kitomis Baltijos šalimis.
Panašiu keliu einantiems verslininkams M.Dorelis patarė prieš kreipiantis finansavimo į INVEGĄ atlikti namų darbus. Pirmiausia – paruošti aiškų verslo planą. Taip pat daug dėmesio skirti terminologijos ir veiklos specifikos pristatymui.
„Jei yra galimybė, tai turėtų būti atliekama gyvai, jei ne – nuotoliniu būdu, bet tikrai ne trumpai išdėstant elektroniniame laiške. Mano nuomone, tik taip galima aiškiai pristatyti savo idėją, privalumus, tikslus, perspektyvą“, – kalbėjo verslininkas, kurio įmonei kredito unija suteikė INVEGOS administruojamą lengvatinę VSF2 paskolą verslo pradžiai, o INVEGA suteikė paskolos garantiją, kuri atstojo dalį užstato ir palengvino paskolos gavimą bei paskatino pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją. Už gautas lėšas įmonė galėjo įsigyti įrangą ir pradėti veiklą.
Kadangi savo plėtrą planuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, verslininkas neatmeta, jog ir ateityje vėl kreipsis finansavimo į INVEGĄ.
Nauja finansinė priemonė – veiklos startui
Verslininko patirtį patvirtina ir INVEGA. „Įvairūs tyrimai, ekspertų įžvalgos ir verslininkų atsiliepimai leidžia aiškiai matyti, kad jaunos įmonės, ypač veikiančios iki trejų metų, sunkiai gauna finansavimą iš tradicinių finansuotojų. Anksčiau jie galėjo pasinaudoti mūsų paskolomis „Alternatyva“, „Avietė“, taip pat lengvatinėmis paskolomis, teikiamomis pagal VSF2. O dabar, rugsėjį pradedame įgyvendinti dar vieną finansinę priemonę „Startuok“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis („Startuok“), – pasakojo INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė Agnė Mačiulienė.
Pasak jos, „Startuok“ priemonę INVEGA teiks tiesiogiai, o ne per finansų partnerius, t.y. dėl paskolos reikės kreiptis į INVEGĄ. „Startuok“ priemonė skirta iki 3 metų veikiantiems jauniems verslams ar iki 5 metų veikiančioms įmonėms, vykdančioms socialinio poveikio projektus.
Suprasti akimirksniu: kas gali kreiptis?
- Paskolos pagal priemonę „Startuok“ galės būti skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, veikiančiam ne ilgiau kaip 3 metus, bei smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, vykdančioms socialinio poveikio projektus ir veikiančioms ne ilgiau kaip 5 metus.
- Socialinio poveikio projektus vykdančiomis įmonėmis bus laikomos tos bendrovės, kuriose ne mažiau kaip 30 proc. įdarbintų darbuotojų bus iš socialiai pažeidžiamų grupių, arba socialinio poveikio projektų įgyvendinimo metu ne mažiau kaip 30 proc. verslo metinių pajamų bus gautos iš ekonominės veiklos, kuria sprendžiamos socialinės problemos.
- Socialinio poveikio projektams paskolos palūkanoms bus taikoma 30 proc. nuolaida.
„Tai galėtų būti ir senelių namai, ir verslas, kuris rengia mokymus senjorams. Į šią grupę taip pat patenka įmonės, kuriose dalis darbuotojų yra iš socialinės rizikos grupių: žmonės su negalia, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų, priklausomybių ligų reabilitacijos“, – kalbėjo A.Mačiulienė.
Jei anksčiau išvardytus kriterijus atitinka, dėl „Startuok“ finansavimo į INVEGĄ gali kreiptis ir tos įmonės, kurios jau anksčiau yra gavusios valstybės pagalbą. „Paskolų skaičius nėra ribojamas“, – sakė INVEGOS atstovė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad „Startuok“ nėra skirta labai mažoms ir mažoms įmonėms, veiklą vykdančioms iki 1 metų, ir besikreipiančioms dėl paskolos iki 25 tūkst. eurų. Tokiems verslams ir toliau siūloma naudotis VSF2 paskolomis ir kreiptis į kredito unijas. Tačiau jei labai jauni verslai nori didesnio nei 25 tūkst. eurų finansavimo, drąsiai gali kreiptis į INVEGĄ dėl „Startuok“ paskolos.
Maksimali skolinama suma – 3 mln. eurų
„Startuok“ suteikiamos paskolos dydis priklausys nuo įmonės poreikių: tai verslininkai turėtų pažymėti verslo plane, kurį reikia pateikti kartu su paraiška. „Maksimali paskolos suma investicijų atveju galėtų būti iki 3 mln. eurų. Šios paskolos išduodamos iki 120 mėnesių. Apyvartinės paskolos – iki 200 tūkst. eurų – jos teikiamos iki 36 mėnesių laikotarpiui“, – apie „Startuok“ pasakojo A. Mačiulienė, pridūrusi, kad „Startuok“ lėšomis gali būti teikiamos investicinės arba apyvartinių lėšų paskolos, skirtos naujoms arba vykdomoms veikloms stiprinti ar plėsti.
Svarbu paminėti, kad prie projekto finansavimo turės prisidėti privatūs finansuotojai ir pats paskolos gavėjas. Privačios investicijos turės sudaryti ne mažiau kaip 20 proc., iš kurių ne mažiau kaip 10 proc. projekto vertės turės sudaryti paties paskolos gavėjo lėšos.
„Geronomika“ – tai nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) inicijuotas projektas. Šiemet 20 metų veiklos sukaktį mininti INVEGA kviečia susipažinti su savo teikiama pagalba įvairiems verslams. 15min straipsniuose bus supažindinama su skirtingomis priemonėmis, kurias siūlo INVEGA.
