Turint laisvų pinigų, svarbu tinkamai susidėlioti investicijų portfelį ir pasirinkti įvairius investavimo instrumentus. Obligacijas įprasta pasitelkti kaip rizikos mažinimo priemonę diversifikuojant savo investicijas. Investuotojus vilioja investicinės grąžos prognozuojamumas, dažnas gautų palūkanų neapmokestinimas pajamų mokesčiu, likvidumas bei galimybė turimas obligacijas pateikti kaip užstatą imant paskolas. Vis tik ekspertai aklai pasitikėti obligacijų saugumu nepataria.
Pasak Vilniaus universiteto Verslo mokyklos profesorės Deimantės Vasiliauskaitės, obligacijų saugumą labiausiai nulemia jų rūšis, o iliuziją, jog tai – vienareikšmiškai saugus investavimo būdas, sukuria finansinio raštingumo bei žinių apie investavimą stoka.
Tarptautinės finansinių technologijų kompanijos „Eleving Group“ vadovas Modestas Sudnius nepataria aklai investuoti į obligacijas: „Obligacija yra paskola įmonei ir, kaip ir bet kokia paskola, tam tikrais atvejais ji gali būti negrąžinama“, – sako jis.
Visų obligacijų „dėti“ po vienu skėčiu negalima
Pasak D.Vasiliauskaitės, galvoti, jog visos obligacijos yra saugūs investavimo įrankiai, yra neteisinga, o daugelis taip galvoja todėl, jog dažniausiai mano, kad obligacijas leidžia tik valstybės. „Obligacijų saugumą apsprendžia jų išleidėjo kredito rizikos įvertinimas, taip pat saugumas priklauso ir nuo jų išleidėjo. Jeigu obligacijų išleidėjas yra vyriausybė, obligacija yra gerokai saugesnė nei ta, kurią išleido įmonė su itin žema kredito kokybe“, – sako ji ir priduria, kad net į vyriausybių obligacijas investuojant susiduriama su skirtingu saugumo lygiu – negalima dėti lygybės ženklo tarp Vokietijos ir Argentinos obligacijų.
Įmonių obligacijų saugumas priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų. „Obligacija bus saugi, jeigu iki jos išpirkimo įmonė veiks sėkmingai, turės pakankamai lėšų mokėti palūkanas ir galiausiai išpirkti obligacijas“, – sako D.Vasiliauskaitė.
Pasak investuotojo, sutelktinio finansavimo į konservatyvias paskolas „Letsinvest“ valdybos pirmininko Vytenio Kindurio, obligacijos tikrai gali būti patrauklia investicija konservatyviems investuotojams, tačiau rasti solidžius kovenantus, pavyzdžiui, NT įkeitimą pirmine hipoteka, nėra paprasta.
„Net kai įkeičiamos įmonės emitento akcijos, svarbu suprasti, kad tai nėra lygu įmonei priklausančio turto tiesioginiam įkeitimui. Įmonei priklausantis NT dažnu atveju jau yra įkeistas kitiems kreditoriams, tad nemokumo atveju, realizavus NT, obligacijų savininkai tik su įkeistomis įmonės akcijomis gali atsidurti eilės gale“, – priduria V.Kinduris.
Anot jo, susigundžius itin patrauklią grąžą siūlančiomis obligacijomis, vertėtų savęs paklausti, kodėl įmonė taip brangiai skolinasi. „Pavieniais atvejais priežastys gali būti visai nekaltos, o palūkanų dydis tikrai ne visuomet atspindės ir rizikos lygį. Visgi, vertėtų vadovautis rizikos-grąžos taisykle bei neklijuoti visoms obligacijoms saugumo etiketės“, – sako „Letsinvest“ vadovas.
Išsami analizė reikalauja kompetencijos ir žinių
Investuojant į obligacijas, pasak M.Sudniaus, pirmiausia reikėtų atidžiai išanalizuoti kompaniją, kuri leidžia obligacijas. „Labai svarbu jos skaidrumas, reputacija ir patirtis kapitalo rinkose. Taip pat svarbu pasidomėti kompanijos finansiniais rodikliais, verslo planu“, – sako jis.
Tikrai ne kiekvienas investuoti norintis žmogus turi tiek laiko ir kompetencijų, kad galėtų savarankiškai atlikti tokią išsamią įmonės analizę, be to – dar ir apmąstyti makroaplinką bei sektorių, kurioje veikia kompanija, įvertinti galimus išorės rizikos veiksnius.
Jam pritaria ir V.Kinduris, kuris pabrėžia, jog eiliniam investuoti norinčiam žmogui ekspertiškai įvertinti emitento kreditingumą, finansines ataskaitas, verslo plano stiprumą, įkeisto turto kokybę nėra paprasta.
Pasak M.Sudniaus, garantijų investuojant į obligacijas nėra, o blogiausias scenarijus – kompanijos nesugebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų. Jis išskiria ir kitą potencialų obligacijų minusą – jų likvidumą. „Tai, žinoma, labai priklauso nuo rinkos ir kompanijos, bet Baltijos šalyse prekyba obligacijomis antrinėje rinkoje dažnai yra gana pasyvi,“ – sako finansinių technologijų ekspertas.
Svarbiausi kovenantai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Paskolų sutartyse, obligacijų emisijos dokumentuose ar kitose finansinėse sutartyse dažnai numatomi kovenantai gali padėti investuotojams apsisaugoti ir sumažinti investicijų į obligacijas riziką.
Anot M.Sudniaus, svarbus kovenantas – įmonės kapitalizacija, apibrėžianti, kiek nuosavo kapitalo yra versle lyginant su skola. Kuo didesnis kapitalas, tuo didesnė tikimybė atgauti savo investiciją kompanijai susidūrus su finansiniais sunkumais. Taip pat svarbus rodiklis yra EBITDA padalinta iš palūkanų išlaidų, kurios parodo įmonės veiklos „sveikumą“ ir sugebėjimą vykdyti įsipareigojimus iš savo pagrindinės veiklos.
Bene svarbiausias kovenantas, pasak M.Sudniaus, yra obligacijos garantija. „Ar ji egzistuoja, ar ne? Labai svarbu suprasti ir įvertinti, kelintas būsi eilėje kompanijai susidūrus su finansiniais sunkumais ir ar kuri nors turto klasė yra įkeista obligacijai“, – teigia M.Sudnius.
Alternatyva obligacijoms – sutelktinio finansavimo platformos
„Letsinvest“ vadovas taip pat sutinka, jog kovenantai gali apsaugoti nuo grėsmių, tačiau pabrėžia, kad kaskart reikia atidžiai išnagrinėti, kurie kovenantai vyrauja kiekvienos obligacijų emisijos atveju. „Tai atima nemažai laiko, reikalauja specifinių žinių, – sako jis. – Reikėtų nepamiršti, kad skolos vertybiniai popieriai – ne vienintelė išeitis, norintieji investuoti gali rinktis iš daugybės alternatyvų.“
Tiesa, V.Kinduris pabrėžia, kad galimybė šiandien rinktis įvairias investavimo priemones pagal savo poreikius yra sveikintina, o konservatyvios rizikos ieškantys ir į NT bei privačias skolas norintys investuoti asmenys šiandien taip pat gali atrasti puikių priemonių. Vienas iš pavyzdžių – verslui skolinančios, Lietuvos banko prižiūrimos sutelktinio finansavimo platformos.
„Obligacijos – taip pat yra paskola verslui, tik kitokia forma. Mūsų platformoje tokie kovenantai kaip tiesioginis NT įkeitimas pirmine hipoteka yra esminis principas, o kiekvienam klientui suteikiamos tokios pačios galimybės be jokių išimčių“, – teigia V.Kinduris.
Ekspertas paaiškina, jog ši alternatyva nereikalauja finansinių procesų išmanymo, investuotojui nereikia atidarinėti vertybinių popierių sąskaitos, investavimo procesas yra paprastas, leidžiantis savo portfelį diversifikuoti skirtingais NT projektais ir geografijomis, o tiesioginis turto įkeitimas yra garantuotas. Be to, investuotojui nereikia aukoti savo laiko išsamiai analizei atlikti – tą už jį padaro profesionalų komanda.
