Krizės investavimą stabdo laikinai
„Profitus“ Ryšių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas sako, kad per pastaruosius 4 metus buvo du periodai, turėję įtakos investuotojų elgsenai: karantinas 2020 m. pavasarį dėl Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje pradžia 2022 m. vasarį. Abu kartus vyko stiprūs sukrėtimai visuomenėje, tačiau investuotojai į juos reagavo skirtingai.
„Nors abu kartus pajutome investuotojų stabtelėjimą, tačiau karantino metu pauzė buvo ilgesnė nei karo pradžioje. Vis tik, karantino metu pajutome ir teigiamą efektą, pasireiškusį iškart po mėnesį trukusios pauzės. Tai aiškiname tuo, kad investuotojai turėjo daugiau laiko, buvo priversti atsisakyti įprasto laisvalaikio, todėl galėjo daugiau dėmesio skirti taupymui ir investavimui. Dalis žmonių taip atrado investicijas ir sutelktinio finansavimo platformas (SFP), turėjo laiko įdėmiau pasidomėti investavimo galimybėmis, palyginti skirtingus produktus. Ir pamatyti, koks paprastas yra investavimas per SFP.“
Specialistai mano, kad investuotojų aktyvumui įtakos turėjo ir sumažėjusios išlaidos negalint išeiti iš namų bei neapibrėžtumas dėl, pavyzdžiui, atostogų tais pačiais metais. Atsiradus atliekamų pinigų, juos norėta įdarbinti. Būtent SFP tam labai tiko, nes norint pradėti investuoti pirmam žingsnius užtenka ir 100 eurų.
Karo Ukrainoje metu įmonė taip pat pajuto investuotojų stabtelėjimą, tačiau jis truko tik apie 2 savaites. Po to ir vėl pasirodė staigus kreivės šuolis aukštyn, tačiau jau dėl visiškai kitų priežasčių nei karantino metu. Prasidėjus karui jau buvo gana aukšta infliacija, vėliau ji tik augo. Todėl noras investuoti pinigus ir nors kažkiek juos apsaugoti nuo dešimtmečiais nematytos infliacijos buvo labai stiprus.
„Dabar jau drąsiai galiu sakyti, kad rekordinė infliacija tapo ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu šuoliu – pritraukėme ir stambių investuotojų, skiriančių vienam projektui keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių. Investuoti per „Profitus“ pradėjo ir įmonės, iš pradžių norėjusios apsaugoti laisvus pinigus nuo infliacijos, o dabar SFP vertinančios kaip veiklos diversifikavimą, galimybę uždirbti ne tik iš tiesioginės savo veiklos, bet ir investicijų. Vis tik, ne kiekvienas verslas turi 10 procentų ir didesnę pelno maržą, o šiandien „Profitus“ vidutinės metinės palūkanos siekia 12,14%“, – aiškino A.Satkūnas.
Žinoma, tokio masto krizė, kokia buvo 2009-2011, sukelia didesnį šoką, tuo metu labai sulėtėjo NT sektoriaus veikla. Tačiau tada nebuvo technologijų, leidžiančių veikti sutelktinio finansavimo platformoms.
Šoktelėjus infliacijai ir bankams pradėjus dar konservatyviau vertinti paskolas, SFP daugeliui vystytojų tampa išsigelbėjimo priemone, nes galima gauti paskolas etapais. O tai atveria duris į bankus, kuomet projektas jau būna pradėtas.
Patyrę investuotojai, prasidėjus vienam ar kitam sudėtingam etapui, visų pirma, kiek gali išsamiau įvertina situaciją ir tik tada priima sprendimus, aiškina specialistas:
„Kaip matėme iš pastarųjų sudėtingesnių etapų, jie neturėjo neigiamos įtakos investicijoms. Netgi priešingai, investuotojai, pasirinkę, pvz., 18 ar 36 mėn. trukmės projektus su didesnėmis palūkanomis, dabar gali džiaugtis didesne grąža, nes palūkanos po truputį mažėja. ECB pradėjus mažinti bazinę palūkanų normą, pigs paskolos kitur, tai turės įtakos ir SFP grąžai. Tačiau vis dar egzistuoja mitas, kad yra geriausias laikas pradėti investuoti. Šį mitą norėtųsi paneigti, mat pradėti rūpintis savo finansais bei juos įdarbinti tinkamiausias laikas buvo jau vakar, nes greičiausiai nerastume nei vieno investuotojo, kuris norėtų būti pradėjęs investuoti vėliau, o ne anksčiau.“
Eurozona – stipresnė nei 2009 m.
Paskolos, kurias vystytojai gauna iš SFP, apsaugotos įkeistu turtu, o specialistai įdėmiai vertina ne tik projekto likvidumą, bet ir vystytojo reputaciją, šalies ekonomikos bei geopolitinę situaciją. Žinoma, gyvenime gali nutikti visko ir kurioje nors šalyje gali būti pasvyravimų, nors ankstesnės krizės parodė, kad eurozona yra gerokai atsparesnė supurtymams ar energetikos krizei, o 2009 m. scenarijus nepasikartojo.
Jeigu kur nors prasideda rinkų siūbavimai, tereikia turėti kantrybės juos išlaukti – ne veltui profesionalūs investuotojai savo investicijas planuoja 10 m. ar bent 5 metams. Jie žino, kad jeigu bus nuokalnė ir vertė sumažės, kitąmet galima tikėtis pakilimo.
„Profitus“ investuoti siūlo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Ispanijoje. Šios šalys jau ne kartą įrodė atsparumą įvairioms negandoms, o ir augantis pačių lietuvių susidomėjimas Ispanijos būsto rinka rodo, kad ši kryptis perspektyvi ne tik atostogoms, bet ir investicijoms.
Nuostoliai gali būti neišvengiami
Kurioje nors šalyje prasidėjus ekonominiams sunkumams, gali tekti palaukti vėluojančios grąžos ar, blogiausiu atveju, – paskolų išieškojimo iš vystytojų. Tai gali užtrukti metus, ar daugiau. Tačiau taip pat gali tapti galimybe, nes vėluojant projektui, investuotojas gauna papildomus procentus prie anksčiau nustatytų palūkanų. Taip investuotojams yra kompensuojama už projektų vėlavimus, skatinant vystytoją kuo greičiau grąžinti pinigus.
„Pastebėjome tendenciją, kad atsiranda investuotojų, kurie kaip tik investuoja į kuo rizikingesnį projektą, tikėdamiesi, kad jis vėluos ir bus mokamos padidintos palūkanos, taip siekiant uždirbti daugiau. Pavyzdžiui, vien už pernai vėluojančius projektus investuotojai papildomai uždirbo apie 0,5 mln. eurų grąžos. Nuo savo veiklos pradžios „Profitus“ investuotojų bendruomenė jau sufinansavo daugiau nei 1271 paskolas, kurioms sutelkė daugiau nei 164 milijonus eurų. Per šį laikotarpį, nepaisant įvairių neramumų, investuotojai neprarado nei vieno euro, buvo grąžintos visos investicijos. Tokie rezultatai rodo platformos patikimumą, gebėjimą valdyti rizikas bei administruoti projektus“, – pasakojo A.Satkūnas.
Riziką sumažina diversifikavimas
Apgalvotas investavimas ir diversifikavimas gali padėti investuoti neramiais laikais ir sumažinti galimas žalas. Sumų skaidymas tiek renkantis skirtingo rizikingumo projektus, tiek skirtingas šalis, prisideda labai ženkliai. Nors ir labai patrauklūs gali atrodyti didesnę grąžą duodantys projektai, jie yra ir rizikingesni.
Todėl investavus tik į 2 ar 3 projektus, turinčius C ar D reitingą, didesnė rizika, kad kuris nors iš jų gali pradėti vėluoti, o tai būtų 50 ar 30 proc. viso portfelio. Tačiau sumą išskaidžius į 6 projektus, rizika tampa gerokai mažesnė. O jeigu tarp tų projektų yra ir po vieną projektą Latvijoje, Estijoje bei Ispanijoje, portfelis tampa dar labiau apsaugotas nuo išorės poveikio tų šalių NT rinkai.
Vidutinis šiuo metu aktyvus „Profitus“ investuotojo portfelis siekia 6500 eurų. Vidutiniškai vienas investuotojas investuoja į 6 projektus, vidutinė investicija į vieną projektą siekia 600 eurus. Tačiau yra investuotojų, kurie pernai į vieną projektą investavo ir 80 tūkst., ir 760 tūkst. eurų. Šiemet platformoje didžiausia investicija į vieną projektą siekia 118 tūkst. eurų.
„Vis tik, diversifikuoti taip pat reikia apdairiai, nes per daug išskaidžius investicijas, jos uždirbs mažiau. Todėl tai, kaip skaidyti ir kokio rizikingumo projektus rinktis, sprendžia patys investuotojai, vertindami, kokia suma jiems yra leistina, dėl kokios sumos jiems nekiltų labai didelių problemų, jeigu ji vėluotų grįžti, tarkime, metus. Nors bendras vėluojančių projektų procentas „Profitus“ yra vienas mažiausių rinkoje, jis siekia tik 3 proc. nuo viso paskolų portfelio“, – kalbėjo įmonės atstovas.
Pasitikėjimą „Profitus“ gebėjimu atrinkti patikimus vystytojus ir projektus geriausiai parodo augantis aktyvių investuotojų skaičius. Pagal šį rodiklį pernai įmonė buvo lyderė, kaip ir pagal bendrą sutelktą sumą per metus, kuri siekė 59,2 mln. eurų.
