R.Žeknys pastebėjo, kad bendras šalies gyventojų sukauptų lėšų skaičius bankuose siekia daugiau kaip 15 mlrd. eurų, o investicijų ir indėlių santykis tėra vos 13 proc. Sąskaitose ar indėliuose be jokių palūkanų laikomi pinigai praranda vertę ir negeneruoja grąžos, o tie, kurie galvoja, kad jų pinigai saugiai guli banke – smarkiai klysta, nes nuo infliacijos niekur nepasislėpsi.
Pašnekovo teigimu, norint apsisaugoti nuo nuvertėjimo, pinigus vertėtų įdarbinti: „Tik įsivaizduokime, kas nutiktų, jei bent nedidelė dalis šių pinigų būtų investuota į vietinę kapitalo rinką. Lėšų nukreipimas į akcijas, obligacijas ar kitas finansines priemones duotų didelę naudą tiek investuotojui, tiek visos Lietuvos ekonomikai.“
Dažniausiai investuoja į nekilnojamą turtą
„Lietuvoje nekilnojamas turtas tebėra pagrindinis investavimo būdas. Reto gyventojo portfelyje rastume akcijų ar obligacijų“, – pastebėjo R.Žeknys ir pridūrė, kad lyginant su kitomis šalimis, pavyzdžiui Skandinavijos, neturime susiformavusių investavimo tradicijų.
Pasak pašnekovo, investuoti tikrai nėra sudėtinga, o finansinių priemonių yra tiek daug, kad kiekvienas gali atrasti sau tinkamiausią. Paklaustas, ar kažkuris vienas būdas gali būti laikomas patikimiausiu, atsakė neigiamai ir pabrėžė, kad nėra nė vienos priemonės, kuriai negaliotų rizikos dėsniai.
„Net ir 100 eurų laikydami piniginėje susiduriame su rizika juos pamesti ar būti apvogti. Kojinėje ar spintoje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja. Turėtume suprasti, kad problema – ne rizika, o tai, kad dažnas jos neįvertina“, – pridūrė R.Žeknys.
„Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas pastebėjo, kad prasidėjusi COVID-19 pandemija atvėsino tautiečių norą susikurti pasyvias pajamas perkant ir nuomojant nekilnojamą turtą. Pastebima, kad sustojus pastaraisiais metais taip išpopuliarėjusiai trumpalaikei nuomai žmonės bando persiorientuoti – butus siūlo nuomotis ilgesniam laikui. Be to, dėl susiklosčiusios situacijos krito ir nuomos kainos.
Anot R.Žeknio, tyrimai rodo, kad tokios investicijos yra pervertintos, nes daugelis neatsižvelgia, kad turtu teks nuolat rūpintis, ieškoti patikimų nuomininkų, o tai užima nemažai laiko. Besidomintys nekilnojamo turto rinka, tačiau nenorintys švaistyti laiko pirkimams, pardavimams, nuomoms ar remontams verčiau renkasi specialius fondus ar nekilnojamą turtą vystančias įmones.
Investuoti gali visi
Nuo ko reikėtų pradėti norinčiam, tačiau šioje srityje visai nepatyrusiam žmogui? R.Žeknys patarė visų pirma nusistatyti finansinius tikslus. Taip pat, anot jo, labai svarbu įsivertinti, kokią finansinę riziką galite toleruoti.
„Pastebima, kad daugelis investuotojų stresinėse situacijoje sprendimus priima vadovaudamiesi ne išsikeltais tikslais, o emocijomis. Tokie sprendimai būna patys blogiausi, nes veiksmai ir tikslai turi derėti“, – kalbėjo jis.
Vienas iš geriausių būdų pradėti investuoti bei išmokti taupyti – periodinis investavimas. Kodėl? Kaip paaiškino R.Žeknys, tai padeda sumažinti rizikas. Pašnekovas taip pat paaiškino, kad apsaugoti lėšas padeda diversifikacija, kitaip tariant, investavimas į skirtingas sritis.
Investuoti gali visi, o skiriasi tik tikslai.
Pašnekovo teigimu, visuomenėje dar gajus mitas, kad investuoti gali tik dideles pajamas turintys žmonės yra laužtas iš piršto: „Investuoti gali visi, o skiriasi tik tikslai. Tie, kurie kapitalą jau sukaupę, siekia jį išsaugoti ir uždirbti. Kiti, dar tik bandantys sukaupti, tą ir daro investuodami. Tai gali būti ir jau minėtas periodinis investavimas ar akcijos, kurios suteikia pasyvias pajamas, kurias reinvestuojant galima didinti kapitalą. Pavyzdžiui, dividendines akcijos įmonėse, kurios taiko aiškią dividendų mokėjimo politiką, investuotojams yra patrauklesnės.“
Paklaustas ar dabar, dėl karantino ekonomikai ėmus svyruoti, tinkamas metas investuoti, R.Žeknys paaiškino, kad šiuo metu tokios panikos, kokia buvo kilusi 2008-aisiais, toli gražu nematyti. Priešingai. Kritus kainoms pirkėjai kaip tik suaktyvėjo, o į situaciją žvelgiama gerokai racionaliau – kaip į gerą progą įsigyti papildyti portfelius.
Beje, kaip pastebėjo pašnekovas, investavimas tampa vis pigesnis, o kartais – visai nemokamas. Nemokamą prekybą Baltijos šalių biržose šiemet pristačiusio „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas paaiškino, kad tai vienas iš būdų išbandyti savo jėgas šioje srityje nepatiriant didelių išlaidų. Anot jo, iniciatyva pasiteisino su kaupu, o prie to, beje, prisidėjo ir viruso sukelta akcijų rinkų korekcija – kovo ir balandžio mėnesiais privačių klientų atliekamų sandorių skaičius Baltijos akcijų rinkose, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik 10 kartų, tačiau apyvartos šuolis buvo gerokai kuklesnis, pastaroji kilo beveik du kartus.
„Šie pokyčiai, – svarstė pašnekovas, – nuteikia optimistiškai, nes pastebime, kad daug žmonių kurie nebuvo atlikę nė vieno sandorio įsigyjant akcijas, pagaliau ryžosi tai padaryti.“
Svarbu didinti finansinį raštingumą
O kodėl mes, lietuviai, esame linkę investuoti į nekilnojamą turtą, o išgirdę sąvokas „akcijos“ ar „obligacijos“ išsigąstame? Atsakymas paprastas – finansinis raštingumas. Kaip pastebėjo „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas, jam pagerinti prireiks dar nemažai pastangų. Pašnekovas įsitikinęs, kad finansinis švietimas padėtų suformuoti sveiką ir stiprią kapitalo rinką, o tai yra vienas iš svarbiausių aspektų, lemiančių stiprią šalies ekonomiką.
„Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, padedantis suvokti elementarią finansinę abėcėlę, pavyzdžiui, kaip nusistatyti tikslus ar valdyti savo pajamas ir išlaidas, kaip sukaupti finansinį rezervą, kuris gelbėtų netekus pajamų šaltinio arba kokius finansinius instrumentus pasirinkti. Finansinis raštingumas būtinas kiekvienam žmogui, to turėtų būti mokoma dar mokyklose“, – kalbėjo jis.
