„Lietuvos gyventojai sparčiai tobulėja investavimo srityje. Jie turi daugiau informacijos, atidžiau seka situaciją rinkose ir ieško įvairesnių investavimo sprendimų bei pasiūlymų. Lietuviai net ir tada, kai rinkoje yra neapibrėžta situacija, linkę investuoti rizikingiau“, – teigė „Hansabanko“ Investavimo produktų pardavimų valdymo departamento direktorius Igoris Ryklys.
Pasak jo, apie 60 proc. banko klientų investicijų yra nukreipta į besivystančiose rinkose investuojančius akcijų fondus.
„Lietuviai investuotojai linkę rinktis tokius fondus, kurie investuoja į geografiškai jiems artimus regionus – Rytų Europą, Rusiją, Balkanus, nepaisant to, kad šios rinkos gali būti rizikingesnės“, – pastebėjo I.Ryklys.
Jo teigimu, žmonės visame pasaulyje labiau linkę rinktis tai, kas jiems atrodo pažįstama.
„Tačiau investicijos į besivystančias šalis yra mažiau stabilios. Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją visame pasaulyje, saugiau investuoti mažesnėmis sumomis ir ilgesnį laiką, nei dideles sumas vieną kartą“, – perspėjo I.Ryklys.
„Žmonių finansinius sprendimus dažnai diktuoja psichologinės priežastys: Rusija lietuviams atrodo „pažįstama“, taigi ir patikima, todėl jie net nesusimąstydami investicijas nukreipia ten. Tačiau nuo ekonominės krizės kenčia visas pasaulis, ji liečia ne tik JAV, bet ir Aziją, todėl prieš investuojant reikia gerai pasverti riziką“, – teigė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Lietuviai investuotojai linkę rinktis tokius fondus, kurie investuoja į jiems geografiškai artimus regionus – Rytų Europą, Rusiją, Balkanus, nepaisant to, kad šios rinkos gali būti rizikingesnės, – sakė I.Ryklys.„Kalbant apie investavimo strategijas, šiuo metu sunkoka ką nors pasakyti – visame pasaulyje tvyro šioks toks nerimas ir nežinia. Tačiau galima vadovautis bendromis tendencijomis: investuoti visuomet verta į naftą eksportuojančias, žaliavų turtingas šalis, nes jos ekonomikos lėtėjimą pajus kur kas mažiau“, – sakė „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Pasak jos, kaimyninės Baltijos ir kitos posovietinės šalys atrodo gerokai rizikingiau.
„Azija pasauliniame kontekste atrodo geriau, nei Rytų Europos regionas. Tad, prieš priimant investicinį sprendimą, verta gerokai pasidomėti rinkomis ir jų tendencijomis“, – patarė V.Klyvienė.
Negaili didelių sumų
Anot I.Ryklio, lietuviai paprastai investuoja 100–200 litų periodiškai ir ilgą laikotarpį arba sutaupo didesnę – 5–100 tūkst. sumą ir investuoja iškart.
„Yra nuostata, kad investavęs 100 ar 1000 litų nieko ypatinga nelaimėsi, todėl pastaraisiais metais lietuviai stengiasi investuoti didesnes sumas, kai kurie net skolinasi, kad galėtų investuoti daugiau. Toks investavimo būdas išties patrauklus, kai rinkos auga, tačiau, esant dabartinei situacijai, reikėtų elgtis atsargiau“, – sakė J.Varanauskienė.
Pasak jos, jei žmogus nusprendė investuoti rizikingai, jis turėtų pasirūpinti papildomomis pajamomis ar santaupomis, kad, praradę dalį ar net visą investicijos sumą, jis neatsidurtų nepalankioje situacijoje.
