Investicijos į gynybą: karas Ukrainoje pakeitė investuotojų mąstymą

Nors iki šiol gynybos rizikos kapitalo fondų buvo tiek Europoje, tiek pasaulyje, bet investavimas į šią sritį, ypač Lietuvoje, laikytas tabu. Tačiau karas Ukrainoje, kuomet Rusija užpuolė savo kaimynę, iniciavo pokyčius gynybos sektoriuje, daugiau dėmesio skiriama inovacijoms bei jas kuriantiems startuoliams.
Technologijos
Technologijos / 123RF.com nuotr.

JAV analitinio centro „Atlantic Council“ vyr. eksperto Giedrimo Jeglinsko teigimu, daugiau nei 30 metų vakarų pasaulis (taip vadinamos „išsivysčiusios šalys“) bei kylančios rinkos („emerging markets”) gyvavo ir klestėjo taikos dividendo dėka. Po šaltojo karo periodas nuo 1990-ųjų, dar kitaip vadinamas JAV hegemonijos periodu, leido klestėti globalizacijai, kurios procese ekonominis augimas pasiekė net atokiausius pasaulio kampelius. Atrodė, kad įtraukus Rusiją, Kiniją ir kitas autokratines ir tranzitinės demokratijos šalis į globalią persipinančią ekonominę tvarką, toliau visi kartu augsime ir klestėsime.

„Bendrai gynybos finansavimas sugriuvus Sovietų Sąjungai krito stipriai ir krito daug metų. Kariuomenių struktūros mažėjo, karių skaičiai, technikos ir ginkluotės parengties lygis ženkliai krito iki pat 2014 metų, kai pagaliau buvo susigriebta, kad kažkas ne taip. Ir tik po Krymo okupacijos Lietuvoje ir kitose rytų Europos šalyse mes prabudome ir puolėme kelti gynybos asignavimus. Suvokimas po truputį sugrįžo, kad istorija nesibaigė, kad žiaurūs karai yra įmanomi ir galimi, ir kad jie nėra taip toli nuo mūsų.

Gynybos išlaidos yra daug sričių aprėpiantis rodiklis. Bet iš esmės, gynybos išlaidų eilutė valstybių biudžetuose yra tas rodmuo, kuris pasako kiek šalys yra pasirengusios investuoti į gynybą, į technologijas. Kai 25 metus ši biudžeto eilutė NATO šalyse tik traukėsi, būtų sunku įsivaizduoti kaip kitaip buvo galima paskatinti investicijas į gynybą“, – nurodo jis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Giedrimas Jeglinskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Giedrimas Jeglinskas

Europa bunda

Pasak G. Jeglinsko, daug metų investicijos į gynybos ir saugumo inovacijas buvo uždraustos. Tai nė kiek nestebina, nes ES įgavo savo galią bei sukūrė įvairius finansinius instrumentus – Europos investicinio banko mandatą, subsidijų politiką, mokslo bendradarbiavimo programas – pačiame „taikos dividendo“ pike, kuriame ekonominis augimas, globalizacija nusverdavo bet kokius saugumo ir karinius pasvarstymus. Jis atkreipia dėmesį, kad net ES mokslinių tyrimų ir vystymosi iniciatyva „Horizon“ patenka tarp tokių programų, kurios nesieja savęs su saugumo ir gynybos investicijomis.

„Europos sąjunga per bendras programas finansuoja viską – nuo technologijų iki žemės ūkio, bet gynyba visada būdavo tabu, nes saugumas ir kariniai reikalai yra nacionalinė prerogatyva. Bet karas Ukrainoje keičia viską, demokratijos prabunda, NATO prabunda, ir net ES prabunda“, – sako jis.

Rokas Tamošiūnas, „Open Circle Capital“ fondo partneris, tvirtina, kad gynyboje taikomas principas „būtina žinoti“ – jei informacija nėra būtina, ji nėra atskleidžiama. Tačiau tai riboja galimybes sužinoti, kokie yra pajėgų poreikiai, ir dalintis idėjomis.

Gynybos investicijos išgyvena populiarumo renesansą ir tai artimiausiu metu tęsis.

„Inovacijos „gyvena“ ten, kur skirtingų kompetencijų žmonės bendrauja, todėl tokia mąstymo paradigma ilgą laiką Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje stabdė gynybos inovacijas. Tačiau pastaruoju metu tai pradėjo keistis, o naujausias karo etapas Ukrainoje visa tai katalizavo“, – sako jis.

Pasak R. Tamošiūno, ši sritis taip pat buvo nepopuliari ne tik dėl slaptumo reikalavimų, bet ir dėl to, kad tai yra rinka, kurios pagrindinis užsakovas – valstybė. Dėl to atsiranda politinės rizikos, lėti procesai, šalys renkasi savus tiekėjus, todėl ilgą laiką tai ribojo investuotojų ratą, kurie norėtų investuoti.

INVEGOS dukterinės įmonės, rizikos kapitalo fondo „Coinvest Capital“ vadovė Viktorija Trimbel pasakojo, kad šiemet buvo pakeista fondo strategija ir viena iš krypčių bus gynybos sektorius bei startuoliai kuriantys dvigubos paskirties produktus. Tačiau iki šiol, tradiciškai, rizikos kapitalo fondai į šias sritis negalėjo investuoti, ypač daug abejonių kėlė etiniai klausimai – „ar gali investuoti į daiktus, kurie žudo žmones?“

Asm. arch./Viktorija Trimbel
Asm. arch./Viktorija Trimbel

„Tačiau vienareikšmiškai karas Ukrainoje pakeitė viską, supratimą apie riziką, kaip reikia ruoštis, kokios yra reikalingos inovacijos. Ukrainiečių pavyzdys įrodo inovacijų poreikį, kad galėtume apsiginti ir, kad niekas nenorėtų mūsų užpulti“, – sako ji.

NATO investuoja į gynybos inovacijas

G. Jeglinsko teigimu, kalbant apie investicijas į šias virsmo technologijas, technologijos susijusios su gynyba yra vienos sudėtingiausių dėl aibės priežasčių. Dažniausiai pirmasis pirkėjas yra valstybė (kariuomenė ar kitos institucijos), kur įsigijimo procedūros nėra orientuotos į naujų ir novatoriškų produktų ir servisų pirkimą.

„Tas sukelia ilgus terminus nuo koncepto iki pajamų, ir dažnai jaunos įmonės, nesulaukusios kito finansavimo etapo, atsiduria taip vadinamame „mirties slėnyje“. Ir visgi, politinis suvokimas pamažu atsiranda tiek nacionaliniu lygiu, tiek tokiose organizacijose kaip NATO, kad turime investuoti į šias naujas technologijas, nes kito kelio paprasčiausiai nėra“, – kalba jis.

Pasak G. Jeglinsko, NATO šalys pirmą kartą istorijoje sukūrė NATO inovacijų fondą (NIF), kuriame gynybos pramonės investicijoms skiriama 1 mlrd. eurų, vėliau šią sumą planuojama didinti. Lietuvai NIF atstovaujanti INVEGA skelbia, kad lietuviškoms įmonėms ir startuoliams, dirbantiems gynybos, saugumo srityje arba kuriantiems naujus sprendimus, pritaikomus tiek civilių gyvenime, tiek karyboje, bus galimybė pritraukti reikšmingas investicijas. Prioritetinės NIF investavimo sritys – dirbtinis intelektas, kvantinės, kosmoso technologijos, biotechnologijos, didelių duomenų apdorojimo sprendimai ir kitos inovacijos.

NATO šalys pirmą kartą istorijoje sukūrė NATO inovacijų fondą (NIF), kuriame gynybos pramonės investicijoms skiriama 1 mlrd. eurų.

Netrukus bus pradėtos investicijos ir pagal INVEGOS rizikos kapitalo finansinę priemonę „MILInvest“. INVEGOS vyriausioji projektų vadovė Vilija Šveikauskienė sako, kad „MILInvest“ – tai finansinė priemonė, kuria siekiama Lietuvoje skatinti inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje, investuojant į besikuriančias ir perspektyvias labai mažas, mažas ir vidutines įmones, padėti vystyti dvigubos paskirties produktų kūrimą ir gamybą, plėtoti šalies rizikos kapitalo ekosistemą.

Asmeninio arch. nuotr./Vilija Šveikauskienė
Asmeninio arch. nuotr./Vilija Šveikauskienė

MILInvest“ skirta 13,5 mln. Eur Gynybos investicijų fondo lėšų.

Šios rizikos kapitalo priemonės įgyvendinimas apims ikiakceleravimo programą, akceleravimo programą ir finansavimą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), veikiančioms gynybos, saugumo sektoriuje. Ikiakceleravimo programa yra skirta komandos ir idėjos formavimui. Akceleravimo programa apima mokymus, konsultavimą įmonės kūrimo, komandos formavimo, teisės, lėšų pritraukimo, viešo idėjų pristatymo, pardavimo, produkto ir kitais klausimais, gynybos pramonės, technologijų ekspertų konsultacijas. „MILInvest“ taip pat suteiks investicijas atrinktoms labai mažoms ir mažoms įmonėms, veikiančioms gynybos, saugumo sektoriuje.

Nuo kibernetinės saugos iki autonominių sprendimų

V. Trimbel teigimu, šioje srityje gali būti pritaikyta daugybė dalykų, pradedant nuo kibernetinės saugos, baigiant technologijomis, kurios turi dvigubą paskirtį.

„Svarbu, kad kuriamą inovaciją būtų galima panaudoti ir civiliniame gyvenime, tokie startuoliai bus patrauklesni ir jie turės didesnę rinką. O gaminių yra įvairių: kibernetinės saugos, dronai. Dar pati pradžia, bet atsiranda įmonių ir jų ieškome daugiau. Tačiau noriu akcentuoti, kad tai turi būti startuoliška įmonė“, – pabrėžia ji.

R. Tamošiūnas sako, kad šiuo metu investuojama į tai, ką mokame sukurti ir plėtojamos kompetencijos, kurias technologijų bendruomenė jau turi. Šiuo metu dominuoja dvi investicijų kategorijos: bepiločiai orlaiviai arba autonominės sistemos ir kibernetinė sauga. Tačiau interesų laukas yra žymiai platesnis.

„NATO sukurta mokslo ir technologijų organizacija yra sudariusi gaires, į ką aljansas ir šalys narės turėtų skirti dėmesį. Tai – naujos griaunamosios technologijos (emerging disruptive technologies, – angl.), tarp kurių yra ir kibernetinė sauga, tačiau taip pat yra pažangios medžiagos, pažangūs sensoriai, biotechnologijos ir kitos. Aišku, investuodami į tokias technologijas, investuotojai vertina, ar turime kompetencijų jas sukurti. Lietuvoje kai kurių iš šių sričių yra vienetai mokslininkų, o kai kurių, pavyzdžiui, kibernetinės saugos, yra jau visos bendruomenės“, – nurodo jis.

R. Tamošiūnas tvirtina, kad gynybos investicijos išgyvena populiarumo renesansą ir tai artimiausiu metu tęsis. „Šiuo metu ši sritis laikoma teisinga ir etiška, o kartu valstybės didina gynybos finansavimą. Be to, nors rinkos išgyvena neaiškumą dėl artėjančios recesijos, gynyba šiuo metu turi imunitetą nuo ekonominio sunkmečio. Šie du dalykai artimiausiu metu paskatins ženklų susidomėjimą ir gynybos investicijų augimą“, – teigia jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis