Vilnietis Tomas antrus metus studijuoja informacines technologijas San Francisco „Golden Gate“ universitete JAV ir teigia jau žinantis, kur dirbs baigęs studijas. „Amerikoje labai populiaru rinktis aukštąsias mokyklas pagal tai, su kokiomis korporacijomis jos bendradarbiauja. Žinoma, konkursai milžiniški, tačiau geras universitetas garantuoja ne tik diplomą, bet ir darbą prestižinėse kompanijose“, – pasakojo Tomas. Anot jo, į Lietuvą grįžti artimiausius penkerius metus dar neketina. „Turiu galimybę baigęs studijas įsidarbinti „Dreamworks“. O kokios mano galimybės būtų pabaigus kurį nors lietuvišką universitetą? Turbūt gerokai kuklesnės“, – ironizavo vaikinas.
Tiek studentai, tiek verslininkai sutinka – bendradarbiavimas tarp akademinio ir verslo pasaulių Lietuvoje kol kas žengia tik pirmuosius žingsnius. Tarp verslininkų ganėtinai populiaru steigti stipendijas pažangiausiems studentams. „Stipendijas siūlome pirmais metais. Tikrai nesitikime „nusipirkti“ studentų – nė vienas, gavęs stipendiją, neprivalės ateiti pas mus dirbti. Tačiau stengiamės paskatinti domėjimąsi specifine statybų sritimi“, – pasakojo statybų inžinerijos įmonės „Markučiai“ komercijos direktorius Tadas Raškauskas. Pasak jo, 3000 litų stipendiją gali gauti studentai, geriausiai įvykdę įmonės skirtą užduotį.
„Pastebime, kad baigę aukštąjį mokslą ir atėję dirbti į statybų sektorių jaunuoliai dažniausiai visiškai „nesigaudo“ praktikoje, ypač naujose technologijose. Tad, skirdami jiems užduotis, siekiame, kad studentai susipažintų su mūsų darbo specifika, ateitų pas mus atlikti praktiką – taip materialinė stipendija virsta dar ir naudinga patirtimi“, – teigė T.Raškauskas. Anot jo, stipendijas gavę studentai vėliau bus kviečiami padirbėti įmonėje. „Tai puiki galimybė „užsiauginti“ gerų darbuotojų. Žinoma, nesitikime, kad dirbti ateis visi, gavusieji stipendijas, tačiau, manome, jog taip bent jau prisidedame prie praktinių žinių įgijimo“, – įsitikinęs T.Raškauskas.
Tuo tarpu ilgą laiką stipendijas skiriantys verslininkai pastebi, jog jų nebeužtenka. „1000 litų stipendijas studentams skiriame jau nuo 2004-ųjų, tačiau, manau, jog nuo šio rudens sistema keisis“, – pasakojo „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius Norbertas Žioba. Pasak jo, vienkartinės stipendijos daugiau pasitarnauja banko, kaip darbdavio, įvaizdžiui gerinti, skatinti socialinę atsakomybę. „Nemėginame „nusipirkti“ studentų, neprašome, kad gavę stipendiją jie įsipareigotų ateiti pas mus dirbti. Juk pirmame ar antrame kursuose besimokančiam žmogui dar daug kas gali keistis, tad mėginti jį „pririšti“ nėra prasmės“, – sakė N.Žioba. Jo teigimu, nuo šio rudens bankas ketina keisti studentų finansavimo sistemą. „Konkrečių planų išduoti dar negaliu, tačiau idėjų plėstis šioje srityje jau yra“, – užtikrino N.Žioba.
Patys studentai taip pat teigia pasigendą kompleksiškesnių priemonių. „Akademinio pasaulio mecenavimas, paplitęs Vakaruose, pas mus dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Be abejo, stipendijų steigimas yra vienas tokių žingsnių, tačiau to tikrai nepakanka“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas komunikacijai Dainius Dikšaitis. Pasak jo, jei verslininkai nori gerai paruoštų specialistų, jie turėtų aktyviau remti universitetus – valstybė viena to padaryti nepajėgia. „Stipendijos tėra trumpalaikė priemonė. Būtų kur kas efektyviau, jei verslininkai noriau dalintųsi patirtimi, praktika, investuotų į ištisas studijų programas, mokslinius tyrimus. Reikėtų investuoti ne į vieną ar du studentus, bet į visą studentiją“, – teigė D.Dikšaitis.
