Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Investicijų į ekoinovacijas svarba ateityje tik augs

Įvairios priežastys lemia, kad įmonės taupo. Kartais tai yra daroma inovacijų sąskaita, o, žinia, be naujovių neįmanomas ir proveržis. Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuva šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal gamybos sąnaudomis sukuriamą pridėtinę vertę, tenkančią vienam mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) darbuotojui.
Eurai
Eurai / „Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.

Pastaruoju metu investicijos Lietuvoje, priešingai nei kitose Baltijos valstybėse, augo. Tiesa, ekspertai pastebi, kad vis dar nedrąsiai investuojama į inovacijas, kurios yra svarbios įmonių augimui.

Pernai privačios įmonės tyrimams ir plėtrai skyrė 90 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad pernai privačios įmonės tyrimams ir plėtrai skyrė 90 mln. eurų, o tai sudaro vos 2 proc. visų investicijų. Tuo metu, pavyzdžiui, kaimynai estai skiria apie 5 proc. visų investicijų.

Taigi pradžia yra, bet tai – tik pusė darbo.

Natūralu, kad nepakankamos investicijos į inovacijas kenkia net tik pačioms įmonėms, nes neauga jų produktyvumas, bet ir Lietuvai, kurios ūkio augimas tiesiogiai priklauso nuo šalies MVĮ gebėjimo kurti ir eksportuoti tarptautiniu mastu konkurencingus gaminius bei paslaugas bei įsitraukti į tarptautines tinklų grandines.

Sunkiai skverbiasi į užsienio rinkas

Nepakankamos investicijos į inovacijas – tik vienas iš opių MVĮ klausimų. Kalbant apie MVĮ, Lietuvos vietinės kilmės prekių eksporto apimtys yra mažos, o jų augimo tendencijos, nors šiuo metu ir teigiamos, nėra pakankamos itin geram rezultatui pasiekti. Daugeliu atvejų Lietuvos įmonės veikia pavieniui, todėl nepavyksta pasiekti geresnių rezultatų tarptautinėje rinkoje.

Maža to, dabartinė šalies ūkio ir pramonės struktūra yra itin jautri neišvengiamai kylančioms žaliavų, darbo jėgos ir kuro kainoms, tuo tarpu žinioms imlių produktų eksportas tebėra labai nedidelis.

Minėtos problemos buvo įvardintos ir kuriant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Pabrėžta, kad, greta kitų priemonių, skatinančių įmones kurti naujus ar tobulinti esamus produktus, didinti produktyvumą, būtina imtis priemonių, skatinančių įmones, kuo daugiau dėmesio skirti darbui užsienio rinkose ir plėtrai bei įsitraukimui į tarptautines tinklų grandines.

Taip pat kurtos investicinės priemonės ir inovacijų diegimui, nes kol kas, kaip minėta, jos yra vangios. Spartesniam našumo augimui yra reikalingi nauji valdymo metodai, naujų standartų, IRT sprendimų diegimai.

Žaliosios technologijos yra ne tik spartesnio įmonių augimo, bet ir planetos ateitis.

Europos Sąjungos investicijomis nuspręsta padėti optimizuoti verslo procesus, tai yra, klientų aptarnavimą, tiekimo grandinės valdymą, įmonės išteklių valdymą ir pan.

Dar viena problema, kurią padės spręsti Europos Sąjungos lėšos, tai yra nepakankamos investicijos į ekoinovacijas. Lietuvos įmonės, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių bendrovėmis, mažai dėmesio skiria ekonominį šalies augimą lemiančiam MVĮ technologiniam, ypač į išteklių taupymą nukreiptam, proveržiui.

Brangstant įvairioms medžiagoms, ištekliams, ekoinovacijų diegimas įmonėms yra būtinas, be to, tokios investicijos yra labai svarbios ir siekiant minimizuoti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes.

Kitaip tariant, žaliosios technologijos yra ne tik spartesnio įmonių augimo, bet ir planetos ateitis.

Ūkio ministerijos 2014–2020 metų laikotarpiu administruojamos ES investicijos verslui pasižymi tuo, jog šiuo periodu bus remiami tik smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai (SVV). Išskirtinis dėmesys bus skiriamas SVV konkurencingumo skatinimui.

2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu bus investuojama į SVV paramos ir inovacijų sklaidos sistemos tobulinimą, verslo bendradarbiavimo skatinimą ir priėjimo prie finansų gerinimą. Bus siekiama pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti prieinamumą visoje Lietuvoje, perimant geriausią kitų valstybių patirtį bei teikiant įmonėms ir asmenims, ketinantiems pradėti verslą, tiek tiesioginę, tiek netiesioginę paramą, taip pat užtikrinti geresnį prieinamumą prie finansavimo šaltinių, ypač pradedantiems verslą bei diegiantiems inovacijas.

Galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis turi ne tik smulkios ir vidutinės, bet ir didelės įmonės.

Apie konkrečias priemones, skirtas verslo skatinimui, rašysime kitose publikacijose. Svarbu pabrėžti, kad galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis turi ne tik smulkios ir vidutinės, bet ir didelės įmonės.

Mokslinis proveržis

Didelėms įmonėms 2014-2020 metų laikotarpiu ES investicijos galės būti skiriamos pagal MTEPI priemones. Tai yra Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas.

2007─2013 m. laikotarpiu MTEP infrastruktūrai skirtos lėšos daugiausia buvo naudojamos įgyvendinti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) infrastruktūros projektams – buvo kuriami mokslinių tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai (MTP), technologijų perdavimo centrai, įsigyjama jų veikimui būtina laboratorinė įranga.

Taip pat buvo investuojama į žmogiškųjų išteklių stiprinimą, telkiant šį potencialą slėnių teritorijose, kurios pasižymi aukšta mokslo ir studijų institucijų ir žinioms imlaus verslo koncentracija, o didžioji dalis MTEP infrastruktūros veikia atviros prieigos principu, t. y., MTEP įranga ir paslaugos prieinamos mokslo ir studijų institucijoms, ūkio subjektams, taip pat užsienio mokslininkams, tyrėjams ir kitiems specialistams.

2014–2020 m. laikotarpiu investicijos bus nukreiptos į tokią infrastruktūrą, kuri bus naudojama MTEPI veiklų komercializavimui.

Tai yra, visos planuojamos investicijos bus glaudžiai derinamos su verslo sektoriaus poreikiais, o investicijos MTEPI infrastruktūrai bus sutelkiamos į tokią infrastruktūrą, kuri reikalinga naujų produktų kūrimui ir diegimui į rinką (kompetencijos centrai, žinių ir technologijų perdavimo, MTEPI rezultatų komercinimo centrai ir pan.).

ES - UKMin logo
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos