Pasak tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ įkūrėjo ir vadovo Evaldo Remeikio, investicinė sąskaita buvo ilgai laukta iniciatyva, kuri, tikimasi, išspręs nemažai problemų, aktualių investuotojams.
„Ilgą laiką investuotojus kamavo tam tikras neteisingumo jausmas – jiems gyventojų pajamų mokestį (GPM) reikėdavo mokėti nuo gautų palūkanų, bet sąnaudos, susijusios su investavimu, nebuvo atskaitomos. Inveticinė sąskaita suteiks galimybę tai pakeisti ir sudengti uždirbtą pelną su nuostoliais“, – aiškino E.Remeikis.
Be to, pasak jo, naujoji sąskaita palengvins mokesčių deklaravimo procesą, kuris iki šiol buvo itin sudėtingas.
„Kai kurie investuotojai deklaruodami pajamas sugaišdavo iš esmės visą darbo dieną, o tai ne tik brangu jiems, bet ir valstybei“, – pabrėžė E.Remeikis.
Nepaisant investicinės sąskaitos privalumų, finansų ekspertas pabrėžia, kad ji nebus naudinga visiems. Naujoji sistema pirmiausia skirta aktyviems investuotojams, kurie investuoja į listinguojamas finansines priemones, tokias kaip akcijos ar obligacijos.
„Deja, investuotojams, norintiems investuoti į startuolius tiesiogiai, investicinės sąskaitos režimas nebus taikomas. Taip pat neįtraukiamos ir kriptovaliutos, kurios vis dar vertinamos kaip nepakankamai reguliuojamos“, – paaiškino „Paskolų klubo“ vadovas.
Jis pabrėžė, kad naująja sistema turėtų naudotis tie, kurių investicijų grąža viršys dabartines mokesčių lengvatas. Jei investuotojas neviršija esamų lengvatų, jam labiau apsimoka likti prie senojo režimo.
„Pagal galiojančią tvarką, finansinių priemonių pardavimo pajamas deklaruoti būtina tik tam tikrais atvejais. Jei pajamų suma neviršija 500 eurų per metus ir joms taikoma pajamų mokesčio lengvata, deklaruoti neprivaloma. Tačiau jei pajamos viršija šią ribą arba jei tam tikroms pajamoms lengvata netaikoma, deklaruoti reikia nuo pirmo euro“, – aiškino E.Remeikis, pabrėždamas, kad šios taisyklės įsisąmoninimas padės investuotojams išvengti nereikalingų nesusipratimų su mokesčių administratoriumi.
Kodėl Lietuva tiek delsė įvesti investicinę sąskaitą?
Advokatų kontoros „Walless“ partneris Mindaugas Lukas taip pat įžvelgia investicinės sąskaitos privalumus, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva šį sprendimą priėmė vėliausiai už visas kaimynines šalis.
„Sunku tiksliai pasakyti kodėl. Sprendimų priėmimas priklausė ir priklauso nuo politinės valios. Idėja ministerijose nebuvo nauja – ji svarstyta jau prieš daugiau nei dešimtmetį, ir man pačiam teko prisidėti. Tačiau iš pradžių investicinė sąskaita buvo vertinama kaip tam tikra mokesčių lengvata kapitalui, o tai nėra vienareikšmė tema“, – svarstė M.Lukas.
Anot jo, vėliau suvokta, kad tai nėra tikrąja prasme lengvata, nes mokesčių dydis nesumažinamas – jie tiesiog sumokami vėliau, kai investicinės lėšos panaudojamos kitur. Be to, investicinė sąskaita leidžia atimti vienų metų nuostolius iš kitų metų pelno, apmokestinant tik realų galutinį rezultatą.
„Žinoma, kai kuriais atvejais jau galiojančios mokesčių lengvatos gali būti net palankesnės, tačiau jomis naudotis sudėtingiau. Investicinė sąskaita supaprastina nuoseklų, ilgalaikį investavimą, mokesčių klausimą atidedant iki to laiko, kai investicijų grąža bus naudojama asmeniniams poreikiams“, – pabrėžė M.Lukas.
Panašiai situaciją vertina ir platformos „Sąskaita123“ vadovas bei aktyvus investuotojas Darius Šoparas. Jo teigimu, Lietuva užtruko įgyvendinti investicinės sąskaitos modelį, nes šis procesas reikalavo suderinti teisėkūros, finansų sektoriaus ir mokesčių sistemos elementus, o tai nebuvo greitas darbas.
„Tačiau verta paminėti, kad Lietuvos valdžia pastaruoju metu drąsiai žengia inovacijų kryptimi – pavyzdžiui, neseniai pasiūlyta įkurti dirbtinio intelekto ministeriją, kas rodo, kad prioritetas teikiamas atviresnėms technologijoms ir modernių sprendimų diegimui. Galima manyti, kad šiame kontekste ir investicinės sąskaitos modelis buvo suvoktas kaip svarbus žingsnis į priekį“, – tvirtino D.Šoparas.
Kaip viskas veiks?
Kalbinti ekspertai pripažįsta, kad apie techninius sprendimus, kurie užtikrins investicinės sąskaitos veikimą, informacijos kol kas trūksta. Žinoma tik, kad bankai ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada įdiegti pažangias integruotas sistemas.
„Šios sistemos turėtų automatizuoti pelno ir nuostolių apskaitą, užtikrinti sklandų duomenų sinchronizavimą tarp visų reikalingų institucijų ir sumažinti rankinio darbo poreikį“, – paaiškino E.Remeikis.
Panašiai situaciją vertina ir D.Šoparas. Jo teigimu, galima tikėtis, kad automatinė apskaita viską išspręs. „Jei tik pavyks įgyvendinti pažadus“, – pastebi „Sąskaita123“ vadovas.
Pasak jo, žvelgiant teoriškai, galima teigti, kad investicinė sąskaita kuriama tam, kad investicijas apskaityti būtų paprasčiau. Nors smulkesni investuotojai vis tiek turės deklaruoti sąskaitas VMI, dauguma dalykų vyks automatiškai.
„Pajamų mokestis bus mokamas tik tada, kai iš sąskaitos bus išimami pinigai, kurie nebus reinvestuoti. Tai reiškia daugiau laisvės ir mažiau galvos skausmo dėl papildomų mokesčių“, – konstatavo „Sąskaita123“ vadovas.
D.Šoparo teigimu, norint, kad investicinės sąskaitos modelis būtų sėkmingas, reikia sukurti motyvacinius mechanizmus, pvz., papildomas mokesčių lengvatas; diegti modernesnes technologijas duomenų apskaitai ir automatizuoti mokesčių deklaravimo sistemą; užtikrinti patikimą finansų įstaigų bendradarbiavimą su valstybės institucijomis; ir investuoti į vartotojų švietimą, kad smulkieji investuotojai suprastų, kaip efektyviai naudoti investicinę sąskaitą.
Tokiam požiūriui pritaria ir „Paskolų klubo“ vadovas E.Remeikis. Pasak jo, statistika rodo, kad Lietuvoje per tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformas kol kas investuoja apie 30 tūkst. gyventojų, tad investicinė sąskaita išties gali dar labiau paskatinti investavimo kultūros plėtrą.
„Investuotojams būtina aiškiai ir suprantamai pristatyti investicinės sąskaitos naudą – tam reikalingi seminarai ir edukacinės iniciatyvos. Tokia veikla, tikėtina, paskatintų daugiau lietuvių atsakingai ir strategiškai įsitraukti į investavimą. Mes tai puikiai suvokiame, todėl investuojame į švietimą šioje srityje“, – pabrėžė E. Remeikis.
Poveikis rinkai: daugiau galimybių ar iššūkių?
Advokatų kontoros „Walless“ partnerio M.Luko teigimu, kol kas dar anksti vertinti, ar investicinė sąskaita padės pasiekti Lietuvos bankų asociacijos keltą siekį Lietuvoje turėti milijoną investuojančių – sistema dar nepradėjo veikti.
„Milijonas investuotojų gali skambėti itin ambicingai. Visgi priemonė gali tapti ir plačiai naudojama. Nors šiai investavimo formai netaikomos tiesioginės mokesčių lengvatos (skirtingai nei, pavyzdžiui, gyvybės draudimui), ji gali paskatinti susidomėjimą ir įsitraukimą. Pagrindinė užduotis – užtikrinti ilgalaikį, tvarų investuotojų dėmesį“, – pabrėžė advokatas.
Anot jo, taip pat svarbu pripažinti, kad nėra vieno universalaus sprendimo visiems: nuo pradedančiųjų, po truputį atrandančių obligacijas, iki patyrusių investuotojų, besinaudojančių sudėtingomis išvestinių finansinių priemonių rinkomis.
„Jau priimtus sprendimus galima toliau tobulinti laipsniškai, evoliucijos, o ne revoliucijos principu“, – tikino M.Lukas.
Su tuo sutinka ir D.Šoparas, kurio teigimu dėmesys skirtingoms investuotojų grupėms gali atnešti pageidaujamų rezultatų.
„Pavyzdžiui, smulkiesiems investuotojams svarbu, kad investicinės sąskaitos modelis būtų kuo paprastesnis. Tai turėtų veikti kaip automatinė pavarų dėžė – nereikia giliai žinoti, kaip, svarbu, kad judėtum pirmyn be pastangų. Automatizuoti sprendimai, tokie kaip bankų pasiūlymai naudotis specializuotomis platformomis, gali smarkiai sumažinti rankinio darbo poreikį. Jei sistemos bus intuityvios, tai tik dar labiau padidins investicinės sąskaitos patrauklumą ir smulkiųjų investuotojų susidomėjimą“, – pabrėžė D.Šoparas.
Savo ruožtu, M.Lukas pridūrė, kad IS sėkmę lems keli veiksniai: nuo to, kaip lanksčiai ir aiškiai bus taikomas teisinis reguliavimas, iki to, kaip efektyviai mokesčių administratorius ir finansų įstaigos sugebės supaprastinti procesus vartotojams.
„Taip pat svarbu, kiek aktyviai rinkos dalyviai pasiūlys investicinei sąskaitai pritaikytų produktų. Jei šie elementai tarpusavyje derės, natūralu tikėtis ir didesnio susidomėjimo“, – aiškino advokatų kontoros „Walless“ partneris.
E.Remeikio teigimu, investicinė sąskaita yra vienas svarbiausių Lietuvos mokesčių reformos elementų, kuris, anot jo, buvo planuojamas daugiau nei aštuonerius metus.
